„Volvo Trucks“ vienai didžiausių logistikos įmonių pristatys 100 elektrinių sunkvežimių

„Volvo Trucks“ sulaukė rekordinio didžiausios Šiaurės Europoje laivininkystės ir sausumos transporto logistikos bendrovės DFDS užsakymo – jai Švedijos įmonė pagamins 100 elektrinių „Volvo FM“ modelių. Tai didžiausias elektra varomų sunkvežimių užsakymas „Volvo Trucks“ istorijoje ir vienas stambiausių visoje pasaulinėje sunkiojo transporto industrijoje.

 

„Volvo Trucks“ prognozuoja, kad iki 2030-ųjų pusė parduodamų įmonės sunkvežimių bus varomi elektra. Pirmasis tokio dydžio užsakymas gamintojui yra patvirtinimas, kad perėjimo skatinimas prie elektra varomų sunkiasvorių transporto priemonių – geras ir laiku priimtas sprendimas.

 

Gaus ne tik sunkvežimius, bet ir paslaugas

 

„Volvo Trucks“ elektra varomus sunkvežimius nedidelėmis serijomis gamina nuo 2019 m., tačiau įmonės atstovai pripažįsta, kad, norint paspartinti perėjimą prie tvaraus sunkiojo transporto gamybos, pajėgumus teks padidinti. Pasitempti skatina ir pokyčius inicijuojantis DFDS sprendimas įsigyti didelį kiekį elektrinių sunkvežimių. Ši bendrovė savo pavyzdžiu parodė, kad elektrinis transportas gali būti tausojantis aplinką sprendimas gabenant sunkius krovinius ilgesnius atstumus.

 

Vienas didžiausių užsakymų elektra varomo sunkiojo transporto istorijoje patvirtintas oficialia sutartimi, o pirmuosius Geteborge (Švedija) įsikūrusioje gamykloje surenkamus elektrinius FM sunkvežimius „Volvo Trucks“ klientui pristatys paskutiniame 2022-ųjų ketvirtyje.

 

DFDS naujuosius elektrinius „Volvo“ sunkvežimius naudos Europoje. Pirmieji sunkiasvoriai nuo kitų metų pabaigos bus eksploatuojami Švedijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.  Sunkvežimiams įkrauti įmonė siekia naudoti tik iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą elektros energiją, nors skirtingose šalyse galimybės nevienodos.

 

Švedijos įmonė pabrėžia, kad klientas šiuo atveju įsigyja ne tik sunkvežimius. Greta įprastos techninės priežiūros suteikiamos ir papildomos paslaugos – tikslios numatomų maršrutų simuliacijos ir baterijų veikimo laiko optimizavimas, siekiant užtikrinti maksimalų nuvažiuojamą atstumą.

 

Net nuvažiuojant mažiau poveikis – akivaizdus

 

Elektra varomas „Volvo FM“ sunkvežimis viena įkrova gali įveikti iki 300 km atstumą. To visiškai užtenka važiuojant vietiniais maršrutais ir įkraunant baterijas logistikos centruose. Sparčiojo įkrovimo stotelėje papildžius bateriją iki 80 proc., pavyzdžiui, vairuotojui sustojus papietauti, per dieną gali būti įveikiamas ir ilgesnis atstumas. Remiantis 2018 m. statistika, 45 proc. visų Europos keliais gabentų krovinių buvo vežami mažiau nei 300 km.

 

Pradinė elektrinių sunkvežimių įsigijimo kaina didesnė nei vilkikų su dyzeliniais varikliais, tačiau eksploatacijos išlaidos – mažesnės. Papildoma paskata pereiti prie elektra varomo transporto vežėjams gali tapti ir eismo ribojimai didmiesčiuose bei CO2 emisijai proporcingi taršos mokesčiai.

 

Greta ekonominės naudos itin reikšmingas ir gerokai mažesnis poveikis aplinkai. 40 000 km per metus nuvažiuojantis įprastas dyzelinis sunkvežimis į aplinką išmeta daugiau nei 30 tonų CO2, o eksploatuojant elektrinį sunkvežimį jos bus nulinės. Skaičiuojant visiems 100 sunkiasvorių, tai sudarytų 3 000 tonų CO2 per metus.

 

Nuo 2019-ųjų „Volvo Trucks“ jau pardavė kelis šimtus elektra varomų sunkvežimių, o tai daugiau nei bet kuris kitas gamintojas. Skaičiuojama, kad logistikos bendrovės visoje Europoje iš įvairių gamintojų įsigijo apie 300 elektrinių sunkvežimių, o susidomėjimas ekologišku sunkiuoju transportu vis sparčiau auga. Vienas labiausiai laukiamų vežėjų pokyčių – plėtojama našesnė įkrovimo infrastruktūra.

 

 

„Euro 7“ standartas: ar jau palaidosime vidaus degimo variklius?

Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti griežtesnį transporto ekologijos standartą „Euro 7“, kuris bus taikomas visiems benzininiams ir dyzeliniams automobiliams, furgonams, sunkvežimiams bei autobusams. Specialistų teigimu, pirmosios į viešumą patekusios naujojo reglamento gairės leidžia prognozuoti, kad šis standartas bus paskutinis toks išmetamųjų dujų reguliavimo dokumentas, iš esmės lemsiantis netaršių automobilių dominavimą.

„Jeigu šis standartas bus toks, apie kokį dabar kalbama, de facto tai reikš automobilių su vidaus degimo varikliais pabaigą. Suprantama, iki standarto įsigaliojimo pagamintos transporto priemonės iš kelių akimoju nepradings, tačiau tiek paprastų vartotojų, tiek didelių parkų valdytojų laukia neišvengiami pokyčiai ir iki jų lieka visai nedaug laiko“, – sako daugiau nei 25 metus alternatyviaisiais degalais varomą komercinį transportą gaminančios „Iveco“ prekių ženklo Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis.

Bene daugiausia diskusijų kelia du naujojo standarto priėmimo aspektai: įsigaliojimo laikas ir tai, kad jo reikalavimai gali gerokai pabranginti technologijas tradiciniais degalais – benzinu bei dyzelinu – varomų automobilių. Ši iniciatyva įtraukta į ES įsipareigojimą skatinti spartesnį perėjimą prie tvaraus ir išmaniojo judumo, todėl neoficialiai svarstoma, kad išaugusi tradicinių  technologijų savikaina stums greičiau mažinti vidaus degimo varikliais varomų automobilių gamybą ir sparčiau plėsti netaršaus transporto rinką.

Dalis automobilių taptų nekonkurencingi

Oficialiame projekto apraše teigiama, kad, pritaikius „Euro 7“ standartus, bet kuris rinkoje pasirodęs automobilis išliktų netaršus visą naudojimo ciklą ir leistų veiksmingai įgyvendinti ES žaliosios politikos siekius. Iniciatyvos pristatyme taip pat pažymima, kad siūlomos taisyklės bus pagrįstos transporto priemonėms skirtomis naujomis technologijomis ir išmetamųjų teršalų kiekio matavimu realiuoju laiku.

Būtent šis pokytis kelia daug nerimo gamintojams. Ankstesni „Euro“ standartai neapimdavo absoliučiai visų transporto priemonių eksploatacijos situacijų – buvo skaičiuojami laboratorinių bandymų sąlygomis gauti parametrai.

Tačiau „Euro 7“ numato nuolatinį automobilio teršalų matavimą, todėl kiekvienoje transporto priemonėje privalės būti diegiama speciali įranga – ji taip pat padidins galutinę kainą. Be to, dėl griežtesnių CO₂ emisijos reikalavimų teks naudoti daugiau brangių medžiagų – platinos, rodžio ir pan., leidžiančių dar preciziškiau filtruoti arba neutralizuoti išmetamąsias dujas ir daleles.

Tokias abejones viešumoje jau išsakė Vokietijos automobilių pramonės asociacijos atstovai bei atskirų gamintojų, pavyzdžiui, „Volkswagen“ „Renault“ ar „Nissan“, vadovai.

Dėl šio reikalavimo automobiliuose tektų diegti sudėtingesnę programinės diagnostinės įrangą, kad būtų užtikrinta kokybiška parametrų atitikties standartui priežiūra daugiau nei kelis šimtus tūkstančių kilometrų.

Galiausiai dėl šių aplinkybių neproporcingiausiai pabrangs dabar piniginės neplėšantys automobiliai, jų kainos kartelė smarkiai priartės prie elektrinio transporto. Gamintojai pasieks kryžkelę: kai kurių vidaus degimo varikliais varomų automobilių gaminti nebeapsimokės, turint omenyje, kad jų elektrinėms alternatyvoms staiga bus pradėta taikyti itin panaši kainodara, be to, jos kels gerokai mažiau galvos skausmo dėl atitikties standartams.

Laiko stoka

Tačiau čia iškils antrasis galvosūkis – laiko pereinamajam laikotarpiui stoka. Galutiniai „Euro 7“ standarto pasiūlymai EK bus tvirtinami ir pristatyti Europos Parlamentui svarstyti paskutinį šių metų ketvirtį, o įsigalioti turėtų jau 2025-aisiais.

Tai reiškia, kad dideliems pokyčiams visa rinka turės pasirengti apie trejus metus – automobilių pasaulyje itin trumpą laikotarpį.

Šiuo metu naujų lengvųjų elektromobilių pardavimas sudaro mažiau nei dešimtadalį bendros rinkos apimties, o komerciniame transporte elektrinės technologijos apskritai dar nėra paklausios. Automobilių rinka inertiška, todėl nenuostabu, kad prognozės rodo, jog vidaus degimo variklių poreikis vidutiniu laikotarpiu vis dar išliks didelis, ypač – sunkiojo komercinio transporto rinkoje, tad tiek gamintojams, tiek pirkėjams teks eiti į kompromisus.

Be to, svarstomi įvairūs techniniai sprendimai, leidžiantys dar labiau mažinti vidaus degimo variklių taršą. Pavyzdžiui, galvojama katalizatorius montuoti arčiau variklių, kad būtų greičiau pasiekiamos optimalios darbinės temperatūros ir efektyviau neutralizuojami teršalai, esant įvairioms situacijoms, ypač važiuojant miestuose.

Komercinio transporto alternatyva funkcionuoja jau dabar

Suprantama ir tai, kad be svarių valstybės subsidijų baterijų energija varomi lengvieji automobiliai vidutiniu laikotarpiu vis dar išliks per brangūs daugumai vartotojų. O komercinio transporto rinkoje elektros pavarų klausimas dar opesnis.

Lengvojo komercinio transporto gamintojai jau gali pasiūlyti ne vieną elektra varomą modelį, tačiau didesnė jų kaina lemia ir teikiamų paslaugų ar prekių kainos korekcijas, kurias galiausiai pajaučia tie patys vartotojai. O sunkvežimiams bei vilkikams tebeieškoma veiksmingų sprendimų, nes ši technologija tiesiog dar nepritaikyta.

„Tai reiškia, kad sunkiojo transporto parkų valdytojai iš esmės bus varomi į kampą, nes šį kartą Europos politikai skuba spaudžiami patvirtintos Žaliojo kurso strategijos ir tą spaudimą perkelia ant verslo pečių. Brangstantis vidaus degimo varikliais varomas transportas atves į apsisprendimo kryžkelę: mokėti daugiau už tą patį ar rinktis tvaresnes alternatyvas“, – sako E. Jakubonis.

Specialisto teigimu, realiausia alternatyva verslui – suslėgtomis arba suskystintomis bio-metano dujomis varomas transportas, kuris jau dabar atitinka griežčiausius ateities „Euro 7“  taršos reikalavimus. Be to, vertinant ilgalaikius tokio transporto nuosavybės kaštus, jis jau dabar nenusileidžia dyzelinu varomiems vilkikams.

Pirmąjį suskystintomis gamtinėmis dujomis varomą vilkiką įmonė „Iveco“ pristatė dar 2012-aisiais ir šią technologiją nuolat tobulino. 2018 ir 2021 m. ji laimėjo „Tarptautinio metų tvaraus vilkiko“ nominacijas.

„Akivaizdu, kad iki 2025-ųjų elektrinės alternatyvos neišspręs komercinio transporto poreikių – tiek dėl efektyvių technologijų trūkumo, tiek dėl laiko stokos gamybos mastui sukurti. Kita vertus, komercinis transportas su jau dabar turimomis dujinėmis technologijomis gali tapti ta kelrode žvaigžde, kuri gerokai truktelės pirmyn visą sektorių, sprendžiant CO2 ir kitų teršalų mažinimo problemas“, – akcentuoja E. Jakubonis.

Iškalbingi skaičiai

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) savo komentare apie planuojamus „Euro 7“ reikalavimus teigė, kad Europos Komisijos pateiktos gairės, kuriose nurodyti viešai aptariami naujojo standarto aspektai, „iš esmės lems situaciją, itin panašią į vidaus degimo varikliais varomų automobilių uždraudimą, įskaitant ir hibridinius modelius“.

Asociacijos atstovų teigimu, naujasis standartas skaudžiai kirs norintiems įsigyti mažus, nebrangius automobilius, taip pat sportinius modelius. Dėl kai kurių veiksmų, tarkime, priekabos vilkimo, irgi teks pasukti galvą, nes jie laikinai padidins degalų sąnaudas ir atitinkamai teršalų išmetimą. Ankstesnių standartų vertinimu, toks vienkartinis CO₂ emisijos ūgtelėjimas būtų niveliuotas ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau, matuojant realiuoju laiku, akimirksniu peržengtų raudonas linijas.

Dabar aktualus „Euro 6“ emisijos standartas pradėjo galioti 2013–2014 m., bet dauguma gamintojų, skirtingai nei dabar, jam buvo pasirengę iš anksto. Pavyzdžiui, „Iveco“ pirmąjį „Euro 6“ standartą atitinkantį vilkiką buvo parengusi likus daugiau nei šešeriems metams iki jam įsigaliojant – 2007-aisiais.

Jakubonio manymu, realistiškai šio dešimtmečio tikslus svarstantys rinkos dalyviai supranta, jog reikėtų labiau rūpintis veikiančiomis ir visas puses tenkinančiomis alternatyvomis.

„Suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų vilkikų, palyginti su dyzeliniais analogais, tarša kietosiomis dalelėmis mažėja iki 85 proc., o naudojant biometaną 95 %  sumažinama ir CO2 emisija. Šie skaičiai iškalbingi, turint omenyje, kad sunkiajam transportui tenka atsakomybė už maždaug 50 proc. viso sektoriaus taršos“, – tvirtina specialistas.

ACEA duomenimis, pernai 96,5 proc. ES registruotų naujų vilkikų buvo varomi dyzelinu.

Pokyčiai Lenkijos keliuose mažiausiai galvos skausmo suteiks pasirengusiems vežėjams

Pasibaigus sutarčiai su ankstesnės kelių mokesčių rinkliavos paslaugos „viaToll“ rengėjais, Lenkijos institucijos paskelbė naujojo administratoriaus konkursą. Jį laimėjęs įmonių konsorciumas kartu nusprendė pakeisti ankstesnę technologiją ir diegti palydoviniu ryšiu paremtą sistemą „eToll“, kuria naudotis reikės ir Lietuvos vežėjams, dirbantiems šioje šalyje ir kertantiems ją tranzitu.

 

Kaip ir anksčiau, lenkai matuos vilkikų nuvažiuojamus kilometrus, tačiau nuo šiol apskaita bus vedama remiantis globalaus palydovinio pozicionavimo GNSS (angl. Global Navigation Satellite System) duomenimis, o vežėjams kiekviename sunkvežimyje reikės įdiegti šią sistemą palaikančius borto įrenginius arba specialią programėlę „eToll PL“.

 

Specialistų teigimu, mažiausiai rūpesčių kils vežėjams, naudojantiems bendrus EETS (angl. European Electronic Toll Service) borto įrenginius, viename aparate palaikančius skirtingų šalių rinkliavų sistemas ir leidžiančius supaprastinti administracinę naštą bei apskaitą. Juose naujosios sistemos palaikymas bus įdiegtas automatiškai.

 

Svarbu Baltijos šalių vežėjams

 

Naujoji Lenkijos kelių mokesčių rinkliavos sistema diegiama nuo vasaros pradžios ir galutinai pakeisti pirmtakę turėtų iki rugsėjo 30 dienos. Iki to laiko nespėję registruotis naujojoje sistemoje ir pasikeisti Lenkijoje naudojamų borto įrenginių vežėjai gali susidurti su problemomis identifikuojant savo vilkikus rinkliavai arba būti priversti rinktis vienkartinius brangesnius sprendimus.

 

Vienos pirmaujančių mobilumo paslaugų teikėjų logistikos ir krovinių gabenimo sektoriuje įmonės „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko sako, kad kiekvienas pereinamasis laikotarpis būtų paprastas, jeigu visi rinkos dalyviai sugebėtų jam gerai pasiruošti. Tačiau per jo 19 metų darbo patirtį nė viena sistema nebuvo įvesta be trikdžių.

 

„Bet kokios kelių mokesčių sistemos pasikeitimas vežėjams yra papildoma administracinė našta ir galvos skausmas, nes ne vien nuo jų priklauso, ar vilkikas pirminiu laikotarpiu keliais važiuos sklandžiai. Baltijos šalių vežėjams šis klausimas ypač aktualus, nes pagrindinis jų kelias į kitas Europos šalis driekiasi per Lenkiją“, – pažymi A. Michejenko.

 

Krovinių gabenimo ir logistikos įmonės „Ramrenta“ vykdomasis direktorius Martynas Bukauskis sako, kad viena iš geresnių išeičių – pasitelkti skaitmeninius sprendimus. Bendrovės darbuotojai seka rinkos skaitmenizavimo naujienas, tad ir kelių mokesčių rinkliavos klausimams spręsti pritaikė vieną iš jų.

 

„Vykdant tarptautinius pervežimus nėra patogu prisitaikyti prie kiekvienos šalies taisyklių tiek mokant kelių mokesčius, tiek valdant darbo apskaitą. Geru sprendimo pavyzdžiu tapo kelių rinkliavos EETS įtaisas, kuris sujungė skirtingų šalių sistemas viename aparate“, – pastebi M. Bukauskis.

 

Michejenko teigimu, iš anksto pasirūpinę bendrais EETS įrenginiais, vežėjai prie naujosios sistemos Lenkijoje turėtų pereiti be nesklandumų ir neužlaikydami savo transporto. Pavyzdžiui, EETS įrenginys „DKV Box Europe“ jau dabar sertifikuotas priimti „eToll“ sistemos rinkliavas, todėl jį naudojantys vilkikai pasibaigus ankstesnės sistemos galiojimui ir toliau važiuos per kaimyninę šalį, kaip tai darė ik tol.

 

„Turintiems „viaToll“ rinkliavos dėžutes bei norintiems ir toliau naudoti tik Lenkijai skirtus įrenginius reikės ieškotis naujųjų „eToll“ telematikos aparatų – juos teiks apie dešimt kaimyninėje šalyje sertifikuotų tiekėjų. O naudojantiems bendrus EETS įrenginius nieko papildomai daryti nereikia – jiems naujoji paslauga bus pridėta automatiškai“, – paaiškina A. Michejenko.

 

Mažėja administracinė našta

 

Bendras EETS įrenginys sunkvežimiuose leidžia judėti po visą Europą be nereikalingų sustojimų, automatiškai sumokant visus krovininiams automobiliams skirtus kelių mokesčius. Įrenginys per mobilųjį ryšį fiksuoja transporto priemonės įveiktą atstumą ir pasirinktus kelius.

 

„Mes visuomet esame už procesų skaitmenizavimą. Sugebėjimas greitai prisitaikyti prie pažangesnių sprendimų supaprastina administracinę naštą, todėl įmonei nesukelia sunkumų“, – argumentus rinktis EETS įrenginius paaiškina M. Bukauskis.

 

Michejenko teigimu, bendro EETS borto įrenginio paskirtis ir yra smarkiai palengvinti kelių rinkliavų administravimą ir su tuo susijusius kitus procesus. Konkrečiai transporto priemonei galima užsakyti jai aktualios šalies kelių mokesčio surinkimo paslaugą, taip pat pritaikyti sunkvežimyje montuojamą įrenginį prie asmeninių poreikių.

 

Transporto parko savininkai už visas operacijas gauna vieną detalią sąskaitą, o savitarnos svetainėje gali matyti visas sąskaitas, atsiskaitymus ir detalius jų sąrašus.

 

„Turintiems bendrą aparatą nebereikia užsakinėti keliose skirtingose šalyse atskirų įrenginių ir laužyti galvos, kur ir kada dėl jų vairuotojams reikės sustoti, kur juos sutalpinti ir kaip kiekvieną atskirai prižiūrėti. Žinodamas, kad netrukus į parką atkeliaus dešimt naujų vilkikų, vežėjas paprasčiausiai užsako dešimt EETS įrenginių iš anksto ir juos turi biure būtent tada, kai jam patogu“, – pažymi specialistas.

 

Perėjimą prie elektroninių paslaugų numato ir EK

 

Vežėjams svarbu ir tai, kad, užsakius nesusietą bendrą įrenginį, jį „surišti“ su konkrečiu automobiliu ir įsikrauti konkrečios šalies kelių rinkliavos sistemas galima tada, kai turimi vilkikų registracijų duomenys. Minėtą „DKV Box Europe“ įrenginį specialiame interneto portale galima naudoti bet kuriuo metu – net ir po tradicinių darbo valandų – atsieti nuo vieno automobilio ir susieti su kitu bei savarankiškai rinktis palaikomų šalių kelių rinkliavų įdiegimą, taip sutaupant brangaus laiko.

 

Kaip pavyzdys, „DKV Box Europe“ paslauga šiuo metu jau apima 10 šalių – Vokietiją, Austriją, Belgiją, Ispaniją, Prancūziją, Bulgariją, Vengriją, Italiją, Šveicariją, Portugaliją – ir tris svarbius vežėjams Varnovo (Warnow), Hereno (Herren) bei Lifkenshuko (Liefkenshoek) tunelius, o artimiausiais metais toliau plėsis ir į kitas Europos valstybes. Nuo spalio 1 d. paslauga bus teikiama ir Lenkijoje.

 

Michejenko pastebi, kad tai lems tiek ir vežėjų poreikis, susijęs su prie bendros sistemos dar neprijungtomis Vidurio Europos šalimis, tiek ir vinjetes arba laiko apskaitą iki šiol naudojusių valstybių perėjimas prie nuvažiuotais kilometrais vertinamų rinkliavų sistemų – būtent tokį principą palaiko bendri EETS įrenginiai. Perėjimą prie vadinamojo „kilometer based fee“ principo numato ir Europos Komisijos direktyvos.

 

„Bet kuris vežėjas norėtų kuo daugiau paslaugų valdyti vienu įrenginiu, todėl tokia perspektyva yra visapusiška“, – akcentuoja A. Michejenko.

 

Vokietijoje įkurta „DKV Mobility“ bendrovė logistikos ir pervežimų rinkoje paslaugas teikia jau 85 metus. 2020-aisiais įmonės sandorių apimtis siekė 9,3 mlrd. eurų, jos paslaugomis naudojosi daugiau nei 230 tūkst. aktyvių klientų, o visas tiekimo grandis į vieną sistemą sujungiančiam „DKV Live“ sprendimui skirtas „Telematic award 2020“ apdovanojimas.

Komercinio transporto evoliucija: darbo vieta tampa patogesnė ne tik plušantiems biuruose

Vytauto Pilkausko nuotr.

Komercinis automobilis paprastai buvo laikomas įrankiu, skirtu kroviniams pervežti ar kitoms darbinėms funkcijoms atlikti. Tačiau gamintojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik šių transporto priemonių funkcionalumui bei praktiškumui, bet ir vairuotojų komfortui. 

Kokybiškos medžiagos, vairuotojo vietos patogumas ir naujausios technologijos ne tik palengvina darbą, bet ir sukuria patogesnę aplinką – ji artėja prie lengvųjų automobilių standartų.

Daugiau komforto vairuotojui

Komerciniai automobiliai – ne tik priemonė tam tikroms užduotims atlikti, bet ir pagrindinė vairuotojo darbo vieta. Atsižvelgdami į tai, gamintojai vis daugiau dėmesio skiria kabinos komfortui. Tobulinamos beveik visos su tuo susijusios sritys – sėdimosios padėties reguliavimo, junglumo galimybės ir net akustika.

„Didžiuma gamintojų daug dėmesio skiria komfortui, todėl yra daug integruotų sistemų: pavyzdžiui, galimybė prie automobilio multimedijos prijungti telefoną, montuojami įvairių sistemų valdymo ekranai, įdiegiamos navigacijos ir kitos naudingos funkcijos, todėl komforto sąlygos labai priartėja prie įprastų lengvųjų automobilių.

Žinoma, visada yra bazinis modelis su paprastesne įranga ir sėdynėmis, tačiau, truputį investavus, pavyzdžiui, į klimato kontrolės sistemą, automobilio statymo daviklius, vaizdo stebėjimo kameras ar kitus technologinius sprendimus, galima važinėti patogiau“, – apžvelgia transporto įmonės „AD Rem Transport“ direktorius Antanas Šimelis.

Kad komerciniai automobiliai gali būti labai artimi lengviesiems, įrodo tokie modeliai kaip 2020-ųjų Lietuvos komercinio automobilio rinkimuose nugalėjęs „Peugeot Partner“ ar „Volkswagen Caddy“, „Renault Kangoo“. „Partner“ salone ne tik įrengta patogesnė, lengviesiems modeliams būdinga vairuotojo vieta, bet ir centre sumontuotas jutiklinis ekranas su galinio vaizdo stebėjimo kamera, integruota navigacijos sistema, įtaisytas belaidžio telefono įkroviklis. Tai užtikrina didesnį komfortą ir palengvina kasdienes įtempto darbo užduotis.

Svarbus akustikos vaidmuo

Vienas „Lietuvos komercinio automobilio“ rinkimų komisijos narių ir įmonės „Sadomaksa“ direktorius Laimonas Kamienas atkreipia dėmesį, kad kai kurie gamintojai daugiau dėmesio skiria komercinių automobilių vairuotojų akustiniam komfortui.

„Pavyzdžiui, mūsų įmonėje į mikroautobusus montuojama įranga kelia triukšmą, todėl kabinos garso izoliacija šiuo atveju itin svarbi. Skirtumai tarp gamintojų labai dideli ir tai ypač justi viršijus 100 km/val. greičio ribą.

Vairuotojai, automobiliuose praleidžiantys aštuonias ar daugiau valandų, susiduria su gana daug kitų dirgiklių, nuovargio šaltinių, o jiems reikalinga didelė koncentracija. Kartais tenka pačiam pavairuoti tokius automobilius: pašaliniai garsai tikrai didina nuovargį ir daro įtaką dėmesiui. Manau, tiems, kas užsako automobilius, reikėtų turėtų tai omenyje“, – garso izoliacijos svarbą pabrėžia L. Kamienas.

Jis priduria, kad, palyginti su senesniais modeliais, komercinių automobilių kokybė pastebimai geresnė, naudojamos aukštesnės kokybės medžiagos, žymiai patobulėjęs surinkimas, todėl, įsėdus į tokią transporto priemonę užmerktomis akimis, ją galima lengvai sumaišyti su vidutinės klasės lengvuoju modeliu. Tačiau svarbiausiu kriterijumi ir toliau išlieka darbui patogi ergonomika.

„Sėdimosios padėties reguliavimas, matomumas, ergonomika sulaukia ypač daug dėmesio, o labiausiai vertinami tie dalykai, kurie tikrai palengvina darbą. Pavyzdžiui, įlipimo ir išlipimo rankenos, sėdynių amortizacija, vairo reguliavimas ar kiti patogūs sprendimai“, – pastebi L. Kamienas.

Tokiuose vidutinio dydžio mikroautobusuose kaip „Volkswagen Transporter“ ar „Peugeot Expert“ yra patogus oda aptrauktas vairas ir pavarų perjungimo svirtis, aukšta sėdynė, kurią galima susireguliuoti taip, kad vairuotojas jaustųsi lyg lengvajame automobilyje. Pavyzdžiui, darbą „Peugeot Expert“ modelyje gerokai palengvina kartu su centriniu porankiu atlenkiamas „Moduwork“ darbo stalas ar išmaniojo telefono bei planšetinio kompiuterio laikikliai, įlipimo laiptelis.

Saugumas gali itin skirtis

Komfortiškas darbo sąlygas užtikrina ne tik įvairūs ergonomikos sprendimai, bet ir saugumas. A. Šimelis mano, kad šioje srityje komercinis transportas dar turi kur tobulėti, nes dėl šio tipo automobiliams būdingos vairuotojų sėdimosios padėties per avariją iškyla didelė rizika.

„Žinoma, kai kurias sistemas galima užsisakyti kaip papildomą įrangą, bet versle svarbu kaštai, o saugumas tiesiogiai nekoreliuoja su atsiperkamumu, todėl šioje srityje dar tikrai reikėtų tobulėti. Vairuotojas sėdi pačiame priekyje ir bet kokie fatališki įvykiai labai pavojingi. Bet progresas yra, atsiranda vis daugiau papildomų sistemų, autonomijos, kuri užtikrina saugumą ir palengvina darbą“, – svarsto komercinių automobilių ekspertas.

Kalbėdamas apie komercinių automobilių saugumą, L. Kamienas akcentuoja, kad svarbu ne tik tai, kokią įrangą gamintojas montuoja, bet ir kaip ji veikia realiomis sąlygomis, nes skirtumai tarp atskirų tokios pačios klasės modelių gali būti išties dideli.

„Per „Lietuvos komercinio automobilio“ rinkimus vienas bandymas vyko ant šlapios kelio dangos, kai automobilis užmetamas į šoną. Skaitant automobilių aprašymus, visi jie turi bent jau pagrindines saugumo sistemas, tačiau kai viską bandai realiai ir matai, kad vienu atveju tokio ilgio ir aukščio automobilis gali būti suvaldomas lengvai, o kitas net su visomis įjungtomis sistemomis nevaldomas, pamatai realų skirtumą“, – pastebi specialistas.

Geriau įvertinti automobilių saugumą leidžia nepriklausoma „Euro NCAP“ organizacija. Jos specialistai atlieka realius bandymus ir kiekvienam modeliui skiria įvertinimus, atsižvelgdami į gautus rezultatus. Kai kurie modeliai įvertinti kaip nerekomenduotini, kiti gi, pavyzdžiui, „Fiat Ducato“ ar „Peugeot Boxer“, – kaip rekomenduojami ieškantiems saugumo.

Visa tai demonstruoja, kad komerciniai automobiliai stipriai evoliucionuoja komforto, ergonomikos ir saugumo atžvilgiais, tad jie tampa vis patogesnėmis darbo vietomis vairuotojams.

Darbo skelbimai internete, kurie padės surasti jus dominantį vairuotojo darbą

Norėtumėte įsidarbinti vairuotoju? Jus domina tolimųjų reisų vairuotojo darbas? O gal norėtumėte krovinius gabenti šalies viduje ar netgi konkrečiame mieste? Kaip bebūtų, šiuolaikinė darbų pasiūla yra labai didelė, todėl jums tikrai neturėtų būti sudėtinga atrasti geriausiai jūsų lūkesčius atitinkančius darbo pasiūlymus. Kita vertus, jei jums ilgą laiką neteko rūpintis naujo darbo paieškomis, turbūt šiuo metu turite daugiau klausimų nei atsakymų. Jei taip, tuomet skubame jums pateikti ir keletą praktiškų patarimų, kurie turėtų praversti.

Nuspręskite, kuriame mieste ieškosite darbo

Pirmiausia turėtumėte nuspręsti, kuriame mieste jūs norėtumėte surasti savo naująjį darbą. Tokiu atveju jums turėtų būti lengviau ieškoti ir atitinkamos darbo vietos. Pavyzdžiui, jei jus domina darbo skelbimai Siauliuose, tuomet pasinaudoję internetiniais darbo skelbimų portalais galėsite paprasčiau atrasti ir Šiauliuose siūlomus darbus, kurie atitiktų jūsų lūkesčius.

Pasirinkite jums tinkamiausią darbo pobūdį

Taip pat svarbu, kad jūs iš anksto būtumėte nusprendę ir dėl jums tinkamiausio darbo pobūdžio. Trumpiau tariant, turėtumėte žinoti, koks darbas jums geriausiai tiktų ir labiausiai atitiktų visus jūsų keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, jei jūs norite įsidarbinti vairuotoju, kuris kasdien šalies viduje gabentų krovinius, turėtumėte pagalvoti apie jums tinkamas darbo valandas, darbo krūvį ir kitą su tokiu darbu susijusią specifiką. Tai žinodami jūs galėsite lengviau vykdyti ir jūsų laukiančias naujo darbo paieškas.

Pagalvokite apie jums tinkamiausią atlyginimą

Be abejo, kad kiekvienas žmogus į atlyginimą žvelgia skirtingai. Tai, kas tinka vieniems, gali visiškai netikti kitiems. Todėl pagalvokite, koks darbo užmokestis jums atrodytų pats tinkamiausias, o tuomet pasidomėkite, kokie atlyginimai vyrauja šiuolaikinėje rinkoje. Tai leistų jums susidaryti aiškesnį vaizdą, suprantant, kokio darbo užmokesčio jūs iš tikrųjų galėtumėte tikėtis, jei jus priimtų į vieną ar kitą darbovietę.

Peržiūrėkite darbo skelbimų portalus

Jei norite, kad darbo paieškos jums būtų lengvesnės, turėtumėte peržiūrėti ir internetinius darbo skelbimų portalus. Kadangi tai yra pagrindinės priemonės, kuriomis šiandien naudojasi darbdaviai, ieškantys naujų darbuotojų, galite būti tikri, kad juose surasite ir labai daug darbo pasiūlymų. Be to, tokiuose internetiniuose portaluose darbo skelbimai yra skirstomi į atitinkamas kategorijas ir miestus. Taip pat juose yra pateikiama daug išsamios informacijos apie siūlomą darbą, darbo pobūdį, darbuotojui keliamus reikalavimus, pagrindines pareigybes ir darbo vietą siūlančią įmonę. Visa ši informacija yra labai naudinga kiekvienam, kuris ieško naujo darbo.

Nepamirškite savo gyvenimo aprašymo

Galiausiai nepamirškite, kad kandidatuodami į vieną ar kitą savo pasirinktą darbo vietą jūs turėsite išsiųsti ir savo gyvenimo aprašymą. Todėl jei norite, kad padidėtų jūsų galimybės gauti norimą darbą, būkite tikri, kad jūsų gyvenimo aprašymas atrodo labai originaliai.

MTD vejapjovė saugiam darbui

 

MTD vejapjove galėsite pjauti žolę, ją surinkti arba mulčiuoti kai žolės aukštis yra iki 8 cm. Rankomis stumiama vejapjove dirbama lygiame lauke, šlaituose žolę pjauti gali būti pavojinga. Norėdami saugiai dirbti su įrankiu dėvėkite apsauginę aprangą ir įsitikinkite, kad visos MTD dalys veikia puikiai. Pjauti žolę su vejapjove kai detalės yra susidėvėję, pavojinga, todėl jas pakeiskite atsarginėmis. Prieš naudodamiesi įrankiu atidžiai susipažinkite su instrukcija ir saugaus darbo rekomendacijomis.

Saugumo taisyklės prieš pradedant darbą

MTD vejapjovė tinkama pjauti žolę prie namų ir nedideliuose sklypuose. Draudžiama dirbti išgėrus alkoholio ar kitų svaiginamų medžiagų, taip pat draudžiama įrankiu naudotis asmenims iki 16 metų.

Prieš darbą susipažinkite, kokios yra MTD dalys, įtaisai ir kaip jie veikia. Jums reikės pripildyti kuro bakelį, tai darykite tik lauke, kai variklis neveikia ir yra atvėsęs. Patikrinkite, ar nėra pažeistos šios MTD dalys:

  • duslintuvas,
  • žolės išmetamasis vožtuvas,
  • žolės surinkimo talpa,
  • pjovimo peiliai, tvirtinimo varžtai,
  • visas pjovimo mechanizmas.

Susidėvėjusias MTD dalis keiskite naujomis. Užsakyti jas galite interneto svetainėje agropartsbaltija.lt. Detalės turi atitikti gamintojo reikalavimus, todėl geriau naudokite originalias atsargines dalis.

Gedimai, kuriuos įtakoja MTD dalys

Sugedusią MTD vejapjovę dažniausiai galima greitai suremontuoti pakeičiant susidėvėjusias dalis naujomis. Pastebėję neįprastus garsus, smarkią vibraciją kuo greičiau išjunkite variklį ir ieškokite priežasties. Neįprastas MTD dalys triukšmas, braškėjimas gali kilti dėl atsipalaidavusių sraigtų, veržlių ir kitų tvirtinimo dalių. Suveržkite jas, jei triukšmas nesiliauna, kreipkitės į specialius meistrus.

Jeigu variklis neužsiveda gali būti pažeistos šios:

  1. a) Vejapjovės su elektriniu starteriu pažeistas laidas.
  2. b) Iškrautas akumuliatorius – pakraukite.
  3. c) Nepaspaustas užvedimo mygtukas – paspauskite mygtuką.
  4. d) Nesuveikė droselis – įjunkite jį.
  5. e) Užlietas droselis. Ištraukę žvakę ją išdžiovinkite. Kuro padavimo svirtį nureguliuokite ant minimalaus rėžimo. Kelis kartus pasukite variklį ir įsukę žvakę, bandykite užvesti.
  6. f) Užterštas oro filtras – jį pakeiskite arba išvalykite.

Didelės vibracijos gali atsirasti dėl atsileidusių arba sugedusių peilių. Visas reikiamas MTD dalis – peilius, oro filtrus, akumuliatorius, rasite jau minėtoje parduotuvėje internete.

 

 

 

 

„Altas Auto“ pristatė pirmuosius elektrinius autobusus

Autobusų gamintojas „Altas Auto“ ir elektros pavarų gamintojas „Elinta Motors“ pristatė pirmuosius elektrinius autobusus. Šie lietuvių sukurti autobusai yra vieni pirmųjų serijiniu būdu pagamintų tokio tipo modelių Europoje.

2020-ųjų liepos mėnesį mažųjų autobusų gamintojas „Altas Auto“ ir elektros pavarų gamintojas „Elinta Motors“ paskelbė apie bendrus planus kurti serijinės gamybos elektrinius autobusus: „Daugiau nei prieš metus, kilus koronaviruso pandemijai, nutarėme, kad sutelkti dėmesį į inovatyvių produktų k ūrimą ir tobulinimą yra kritiškai svarbu“, – teigia „Altas Auto“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Per pastaruosius metus abiejų įmonių inžinieriai suprojektavo tris skirtingus gaminius, atliko visus reikiamus testavimo ir sertifikavimo darbus bei pasirengė serijinei elektrinių autobusų gamybai. Šiuo metu jau atlikti variklio galios bandymai, baterijų ir kitų elektrinių automobilių dalių saugos, smūgių ir vibracijų, taip pat pasyviųjų saugos sistemų – EABS, ABS, ESP – veikimo testai. Ištestuotas ir nuokrypio nuo važiuojamosios juostos indikatorius, atlikti triukšmo ir visi kiti reikiami bandymai elektrinio autobuso saugumui užtikrinti.

Autobusuose naudojama elektros pavara jau ištestuota įveikus 4 mln. kilometrų, o su šiais demonstraciniais modeliais jau nuvažiuota virš 10 tūkst. km. Autobusai ir toliau bus testuojami bei demonstruojami įvairiose Europos šalyse. Tokiu būdu bus bandomi įvairūs darbo režimai skirtingomis klimato sąlygomis. Jau dabar šių demonstracinių modelių kūrimo ir testavimo darbams išleista daugiau nei milijonas eurų. Aktyviai investuojama ir toliau: numatyta kurti daugiau modelių, labiau tobulinti įrangą, kad baterijos būtų įkraunamos dar greičiau ir autobusai nuvažiuotų didesnį atstumą.

Visuomenei pristatyti pirmieji elektrinių autobusų prototipai

„Altas Auto“ gamykloje vykusio pristatymo metu buvo demonstruojami pirmieji autobusų prototipai: Altas Auto EV Ecoline ir EV Cityline. Priemiesčiui skirtas EV Ecoline modelis turi 19 sėdimų vietų, o miestui skirtame autobuse EV Cityline tilps iki 23 keleivių.

Elektriniai modeliai turi po 3 baterijų blokus, kurių bendra talpa yra 115 kWh: jie aprūpina 150 kW galingumo elektros variklį. Autobusas viena įkrova miesto sąlygomis gali nuvažiuoti virš 200 kilometrų. Tokio atstumo pakanka miestuose ir priemiesčiuose kursuojantiems mažiesiems autobusams.

Elektriniai autobusai aprūpinti greitojo įkrovimo įranga (krovimo galia – daugiau nei 70 kW), tad baterijos įkraunamos šiek tiek greičiau nei per 2 valandas. Gamintojų teigimu, elektros kaštai 100-ui kilometrų nesieks 8 eurų.

Išmaniosios technologijos ir išskirtiniai dizaino akcentai

Pasak E. Radzevičiaus, vienas iš elektrinių autobusų pranašumų – išmaniųjų technologijų integracija. Naudojantis mobiliąja aplikacija Can In Phone bus galima valdyti tam tikrus autobuso parametrus, saugos sistemas, aktyvuoti klimato kontrolę ir kt. Taip pat autoparko valdymo programa Xirgo vartotojui suteiks galimybę matyti visą elektrinių autobusų telemetriją realiuoju laiku kompiuterio ekrane.

Kuriant autobusus buvo atsisakyta ir transmisijos dalies. Elektros variklis galią perduoda tiesiogiai į galinį reduktorių be papildomos transmisijos, tad energijos nuostoliai yra mažesni, lyginant su pavara, kurią turi įprastas dyzelinis autobusas.

Mažieji elektriniai autobusai iš pirmo žvilgsnio bus panašūs į analogiškus vidaus degimo variklį turinčius modelius, tačiau „Altas Auto“ elektrinių autobusų modeliams išskirtinumo suteikia ir tam tikri dizaino akcentai. Pavyzdžiui, pakeistas prietaisų skydelis, kuriame aiškiai atsispindės būtent transportui su elektrine pavara aktualūs rodmenys.

Autobusai pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems keleiviams

Pasak „Altas Auto“ generalinio direktoriaus Edvardo Radzevičiaus, rinkai pristatytų autobusų įranga skirtinga, o autobuso individualizavimas pagal specialius poreikius yra vienas iš klientui svarbiausių aspektų renkantis konkretų modelį. Todėl šie elektriniai autobusai, kaip ir dyzeliniai modeliai, pasirinktinai turės visą esminę papildomą įrangą.

Pavyzdžiui, elektriniai „Altas Auto“ modeliai pritaikyti neįgaliesiems: miesto autobusai turi atsilenkiančias rampas vežimėliams, o priemiesčio autobusai – keletą skirtingų vidaus įrangos variantų. Jie galės būti su integruotais liftais, skirtais specialiųjų poreikių turintiems keleiviams.

Kartu su 18 savo užsienio partnerių „Altas Auto“ pardavinės autobusus, įrengtus Mercedes-Benz Sprinter automobilių bazėje, kuri yra populiariausia mažųjų autobusų gamyboje ir geriausiai pritaikyta įvairioms modifikacijoms. Atskirą liniją su MAN TGE baze Lietuvos gamintojai pateiks MAN koncernui, su kuriuo vysto ypač glaudžius ryšius. Jau dabar trijų modelių autobusus koncernas yra oficialiai įtraukęs tarp savo gaminių.

Ilgalaikės garantijos ir automatinis klientų informavimas apie artėjantį techninį aptarnavimą

Jau apskaičiuota ir šių autobusų kaina. Priklausomai nuo naudojimo paskirties ir specifikacijos Europos vežėjams autobusai kainuos nuo 160 iki 180 tūkst. eurų (be PVM): „Jau dabar matome, kad mūsų gaminiai tikrai bus paklausūs ir konkurencingi, tačiau taip pat suprantame, kad kol kas tai yra ženkliai brangesnė transporto priemonė nei dyzeliniai autobusai. Mes aktyviai stebime elektrinių transporto priemonių rinką ir keliame sau tikslus toliau tobulinti šiuos gaminius, kad vežėjai gautų maksimalią naudą“, – teigia Edvardas Radzevičius.

Autobusams suteikiama 24 mėnesių, o baterijoms – net 60 mėnesių garantija. Transporto techninę priežiūrą atliks specialiai apmokyti „Altas Auto“ atstovai. Šių modelių aptarnavimas yra gerokai paprastesnis ir pigesnis nei įprastų dyzelinių. Elektrinių autobusų techniniai parametrai bus nuolat stebimi ir gamintojo, taigi klientai bus informuojami apie nuotolinės diagnostikos rezultatus. Tai gerokai palengvins eksploataciją, iškart bus matomi ir visi gedimai. Vartotojai bus informuojami apie gedimus ar artėjančius aptarnavimus, gaus pranešimą apie būtinybę apsilankyti autoservise, o prireikus galės iš anksto užsisakyti reikiamų detalių.

Tai jau ne pirmieji įmonės vardu pavadinti autobusai. 2018 metais įmonė pristatė vidutinio dydžio autobusą Altas Viator, kuris sulaukė pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

 

Altas EV Ecoline / EV Cityline parametrai:

Bendra autobuso masė – 5500 kg.

Variklio galia – 150 kW.

Baterijų talpa – 115 kWh.

Vidutinės energijos sąnaudos – 40–50 kWh/100 km.

Maksimali krovimo galia – 70 kW.

Krovimo greitis (iki 80 % talpos) – iki 1,2 h.

Rida vienu įkrovimu miesto sąlygomis – ~200 km.

Maksimalus greitis 70–90 km/h (programuojamas pagal poreikius).

 

2021-ieji – išskirtiniai „Mercedes-Benz“ sunkvežimių istorijos metai

2021-ieji yra ypatingi metai „Mercedes-Benz“ sunkvežimius gaminančiai kompanijai „Daimler Trucks“, nes minimi net trys svarbūs jubiliejai. Šiemet sukanka 125 metai nuo pirmojo sunkvežimio pristatymo – Gottliebas Daimleris tai padarė 1986 m. Pirmasis bandomasis specialios paskirties modelis „Unimog“ pasirodė prieš 75 metus – 1946-aisiais, o pirmasis modernių sunkvežimių pirmtaku laikomas „Actros“ – prieš 25 metus, 1996-aisiais.

 

1896 metai: pirmasis sunkvežimis

1896 metais Gottliebas Daimleris pristatė transporto priemonę, kokios niekas pasaulyje  nesitikėjo ir nelaukė, – pirmąjį sunkvežimį geležimi kaustytais mediniais ratais. Vokietijoje jo niekas nepanoro įsigyti, galiausiai pirkėjas rastas Anglijoje. Jį vairuoti buvo galima tik kartu su priekyje einančiais padėjėjais, kurie kitus eismo dalyvius įspėdavo mojuodami raudonomis vėliavėlėmis.

 

Nepaisant to, šis „Phoenix“ pavadinimu žinomas motorizuotas vežimas su gale sumontuotu 4 AG pajėgumą išvystančiu 1,06 litro darbinio tūrio dviejų cilindrų varikliu tapo neeilinės sėkmingos transporto pramonės istorijos pradžia.

 

„Phoenix“ nedaug kuo priminė dabartinį sunkvežimį: iš esmės tai buvo perdarytas standartinis vežimas, mažai besiskyręs nuo tų, kuriuos gatvėmis įprastai tempdavo arkliai. Važiuoklės priekyje skersai sumontuotos lingės, o gale – spyruoklės. Tobulesnė pakaba buvo reikalinga ne tik dėl prastų kelių, bet ir dėl vibracijoms labai jautraus variklio.

 

Transmisija buvo sukurta  moderniai: diržas perduodavo sukimo momentą skersai sumontuotam velenui, ant kurio abiejų galų buvo nedideli krumpliaračiai. Jie sukibdavo vidiniais žiedinės pavaros, tvirtai sujungtos su varomaisiais ratais, dantimis. Gerokai vėliau tokia konstrukcija tapo „Mercedes-Benz“ sunkvežimių skiriamuoju ženklu: ašys su planetiniais reduktoriais ilgą laiką naudotos sunkiausius krovinius vežantiems sunkvežimiams ir iki šiol montuojamos į statybinę techniką.

 

1946 metai: pirmasis „Unimog“ prototipas

1946 metais pirmuosius kilometrus įveikė „Prototype 1“ pavadintas bandomasis „Unimog“. Vyriausiasis inžinierius Heinrichas Roessleris pats vairavo prototipą, kuris neturėjo kabinos ir buvo pakrautas mediena. Bandomasis važiavimas vyko sunkiai pravažiuojamais miško keliais.

 

„Unimog“ atsiradimas glaudžiai susijęs su sudėtinga pokario situacija, kai Vokietijoje trūko įvairių žaliavų. 1945–1946 metais daugiausia problemų kilo dėl medienos. Būtent tuomet ilgamečiam „Daimler-Benz AG“ lėktuvų variklių kūrėjui Albertui Friedrichui kilo idėja sukurti žemės ūkio ir kitiems darbams skirtą transporto priemonę, kuri didintų produktyvumą.

 

Karui pasibaigus A. Friedrichas atnaujino ryšius su metalo konstrukcijų gamintojais ir viena iš „Daimler-Benz“ tiekėjų kompanija „Erhard & Söhne“. 1945 metų gruodį už žemės ūkio technikos kūrimą atsakingas padalinys pradėjo dirbti, o 1946 metų sausio 2 dieną A. Friedrichas perleido projektą vienam buvusiam darbuotojui, inžinieriui H. Roessleriui.

 

Per kelias savaites parengta nauja konstrukcija su dešinėje nuo transporto priemonės centro sumontuotu varikliu. Tai leido varančiuosius velenus apsaugantiems vamzdžiams parinkti tinkamus kampus ir sujungti su ašimis. Buvo vos keturios šarnyrinės velenų jungtys.

 

Šis genialus sprendimas „Unimog“ konstrukcijai naudojamas ir praėjus 75 metams. Ypač tai pasitvirtina išskirtinio pravažumo U 4023 ir U 5023 serijos modeliams. Pavadinimą „Unimog“ (vok. „Universal-Motor-Gerät“ – universali motorizuota transporto priemonė) 1946 metų kovą sugalvojo Hansas Zabelis, šiame projekte dirbęs nuo pat pradžių.

 

1996 metai: „Mercedes-Benz Actros“

1996 metų rugsėjį vykusioje IAA komercinio transporto parodoje „Mercedes-Benz“ pristatė naują vilkiką, kuris sukėlė tikrą transporto industrijos revoliuciją. „Actros“ buvo pirmasis sunkvežimis diskiniais stabdžiais ir elektronine stabdžių valdymo sistema (EBS). Dėl šių novatoriškų sprendimų „Actros“ tapo saugiausiu savo klasės sunkvežimiu, o kitos technologijos pastebimai sumažino eksploatacijos išlaidas.

 

Techniniai aptarnavimai tapo daugiau nei dvigubai ilgesni, degalų sąnaudos sumažėjo 3–7 proc. priklausomai nuo darbo pobūdžio, o krovumas padidėjo iki 400 kg. Saugumas ir komfortas pastebimai pagerėjo – dėl modernios diskinės stabdžių sistemos tapo įmanoma 85 km/val. greičiu važiuojantį „Actros“ sustabdyti per atstumą, neviršijantį bendro vilkiko ir puspriekabės ilgio. Inžinieriai atkreipė dėmesį ir į smulkias detales: nauja sparnų apdaila gerokai sumažino vandens taškymą važiuojant per lietų.

 

Orientuojantis į naujus aplinkosaugos reikalavimus sukurti efektyvesni V formos varikliai. Poveikis aplinkai buvo mažinamas ir surinkimo linijoje, kurioje energijos sąnaudos krito beveik 50 proc. Naujos kabinos tapo iki 47 proc. erdvesnės, o ergonomika patobulinta pagal specifinius vairuotojų poreikius.

 

Kabinos taip pat tapo saugesnės, buvo atlikti pačių įvairiausių smūgių testai tiek pasitelkiant kompiuterines simuliacijas, tiek atkartojant realias vairavimo sąlygas. Svarbiomis naujienomis tapo saugos oro pagalvės ir diržų įtempimo mechanizmai. Nauji „Actros“ modeliai kiekvieną kartą laimėdavo „Metų sunkvežimio“ apdovanojimus ir iki šiol laikomi saugumo įrangos diegimo etalonais.

6 patarimai, kaip išvengti automobilio durų užsitrenkimo

Nors vairuojant gali atsitikti pačių keisčiausių ir nemaloniausių įvykių, įskaitant avarijas, tačiau automobilio durų užsitrenkimas visiems vairuotojams sukelia panišką baimę. Tai kone blogiausias su automobiliu susijęs įvykis, žinoma, po avarijos. Tą akimirką kai supranti, jog durys užsirakino, o automobilio rakteliai viduje – apima beviltiškumas, kurį sunku su kuo palyginti.

Tad šiandien pabandysime aptarti patarimus, kaip to jausmo ir įvykio išvengti. Ką daryti, jog netektų stovėti už užrakinto automobilio durų ir kokios dar būna situacijos, kuomet prireikia spynų meistro, kuriam mašinų atrakinimas yra duona kasdieninė.

#1. Raktai visada su savimi

Pirmoji taisyklė vairuojant transporto priemonę – niekada nepalikite raktų automobilyje, kai iš jos išlipate. Visada įsidėkite juos į kišenę, piniginę ar rankinę arba bent jau laikykite rankoje, kol išlipate. Vienas iš įprastų scenarijų yra juos padėti ant sėdynės ir tada pamiršti. Norėdami to išvengti, ištraukite juos iš užvedimo spynelės, laikykite rankoje arba iškart padėkite kur nors saugiai, pavyzdžiui, į kišenę.

Kaip priminimas gali suveikti ryškus raktų pakabukas, jį visada pastebėsite. Tačiau nesirinkite didelių pūkuotų žaislų, kurie netelpa į kišenę ar rankinę – tokiu atveju jums liks tik rankos, o jei jas užims pirkinių krepšiai, tuomet padidėja tikimybė raktus pamesti arba pamiršti.

#2. Visada naudokite pultelį užrakinimui

Įpročiai tapę rutina išgelbėja daugeliu atveju. Jei visada naudosite pultelį užrakinimui ir „nežaisite“ su mechanizmais duryse, tuomet įprotis turėti raktus su savimi sustiprės. Jei dar neįpratote, visuomet prieš išlipant iš automobilio, skirkite sekundę pasitikrinti ar raktai rankoje.

#3. Pakeiskite baterijas pulteliui

Kartais pultelis neatrakina automobilio durų, jei nusėdo pultelio baterija. Todėl jei pastebite, jog pultelis ne visada sureaguoja į paspaudimą – laikas pakeisti bateriją. Beje, žiemos metu baterijos greičiau nusėda. Tačiau yra gudrybė ekstra atvejui, jei stovite lauke ir neatrakinate automobilio būtent dėl baterijos. Išimkite bateriją iš pultelio ir palaikykite bei švelniai patrinkite delnuose. Tikslas – bateriją sušildyti. To turi užtekti vienam atrakinimui.

Kita dažna problema – nusėda didžioji automobilio baterija – akumuliatorius. Nusėdus jam, automobilis atrakinamas tik mechaniniu būdu.

#4. Turėkite pagamintus atsarginius raktus

Geras prevencinis žingsnis – turėti atsarginius raktus. Jei pirkdami naudotą automobilį gavote tik vieną raktą, pasigaminkite antrą. Nors automobilių raktų kopijų gamyba gali kainuoti ir šimtą ar daugiau eurų, tačiau tas atsarginis raktas tampa neįkainojama brangenybe ir gelbėtoju, kuomet užsitrenkia durys. Atsarginį raktą geriausia laikyti saugioje vietoje namuose.

#5. Įtraukite paslaugą į draudimo paketą

Nors daugeliui iš mūsų atrodo, jog nieko blogo nenutiks, tačiau koks džiaugsmas, kai nuleidus padangą viduryje greitkelio, gali tiesiog pasinaudoti draudimu ir išsikviesti pagalbą kelyje. Tas pats ir su automobilio atrakinimu – turint draudimą nereikia sukti galvos, viskas paprasta ir patogu.

#6. Turėkite patikimo meistro telefoną

Jei jūsų artimoje aplinkoje kas nors susidūrė su automobilio spynos problema ir yra kvietę meistrą, pasiteiraukite jų atsiliepimo ir ar rekomenduotų tą įmonę ar specialistą. Jei taip – pasižymėkite tą telefono numerį telefone. Iškilus bėdai, žinosite iš karto į ką kreiptis, galėsite praleisti informacijos ieškojimo ir rekomendacijų rinkimo etapą.

Ir pabaigai, pažinkite savo automobilį. Žinokite ar jis užsitrenkia, kokiomis sąlygomis užsirakina ir pan. Jei esate užmaršus ir nuolat paliekate raktus automobilyje, kol norite išsikrauti pirkinius iš bagažinės, tuomet pakeiskite užrakinimo nustatymus. Ir galiausiai, taisyklė, kurią verta kartoti ir kartoti – turėkite atsarginį raktą ir meistro telefoną.

 

Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link

 

Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius vilkikus, kuriems ilgą laiką, be dyzelino, nebuvo matomos jokios kitos efektyvios išeitys.

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais daugiausia – 41,1 proc. – energijos sunaudojo transporto sektorius, o didžiausią jos dalį sukūrė kelių transporto dyzelinas (1,67 mln. tonų), kuris sudarė 82,9 proc. visų važiuojant panaudotų degalų.

 

Vis dėlto nepaisydama tokių skaičių, Europa neišvengiamai juda alternatyvia energija varomų automobilių (net ir sunkiojo transporto) link. „Iveco“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis sako, kad perversmas ne tik neįvyks per kelerius metus, bet net ir šio dešimtmečio tikslai bus nelengvas iššūkis.

 

„Norėdami iš taško A (dabarties) patekti į tašką C (nulinių emisijų transportą), pakeliui neišvengiamai turime pereiti tarpinį tašką B, kol atsiras tikrai efektyvių, įperkamų ir veikiančių taško C sprendimų. Net ir sukūrus gerą technologiją dar būtini pajėgumai gaminti tiek, kiek reikia elektra varomų sunkvežimių, kad pasiektume iki 2030-ųjų Europos Sąjungos užsibrėžtus rodiklius beveik trečdaliu mažinti transporto CO2 išmetimą“, – pažymi E. Jakubonis.

 

Jau dabar veikianti išeitis

 

Europos Komisijos strategijoje užsibrėžta iki 2025 m. sunkiojo ir lengvojo komercinio transporto CO2 išmetimą mažinti 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc. Nuo 2025 m. CO2 tikslo nesilaikymas bus apmokestinamas papildomais mokesčiais.

 

Skaičiuojama, kad šį dešimtmetį toks tikslas Europai leistų išvengti 54 milijonų tonų CO2 emisijos, tai reikštų apie 25 tūkst. degalams sutaupytų eurų per pirmuosius penkerius metus, nusipirkus naują sunkvežimį 2025 metais, ir apie 55 tūkst. – įsigijus 2030-aisiais.

 

Politikos gairių pristatyme EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo siekianti dar ambicingesnių tikslų – iki 2030 metų mažinti CO2 emisijas bent perpus.

 

Anot E. Jakubonio, dėl šių priežasčių rinkos dalyvių žvilgsniai vis dažniau krypsta į suslėgtomis (SGD) arba suskystintomis (SkGD) gamtinėmis bei biodujomis varomą transportą, kuris yra jau dabar prieinama ekologiškesnė alternatyva.

 

„SkGD varomų vilkikų, palyginti su dyzeliniais analogais, tarša kietosiomis dalelėmis mažėja iki 95 proc., o naudojant biometaną lygiai tiek pat sumažinama ir CO2 emisija. Palyginti abu, dujinis vilkikas neturi techniškai silpnesnių vietų ir gali nuvažiuoti panašius atstumus“, – teigia specialistas.

 

Dujinių vilkikų parką didins trigubai

 

Dujinius vilkikus naudojančių bendrovių jau yra ir mūsų šalyje. Viena didžiausių Lietuvoje logistikos kompanijų „Vlantana“ šiuo metu savo parke turi 15 SkGD varomų vilkikų „Iveco S-Way NP“ ir vien šiemet planuoja šį skaičių didinti daugiau nei tris kartus. Be to, įmonė numatė savo teritorijoje greta Klaipėdos, ties pagrindine šalies automagistrale A1, įrengti SkGD ir SKD pildymo stotį.

 

Anot bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Stonio, pirmasis ekologiškais degalais varomas nuosavas įmonės vilkikas į suplanuotą maršrutą išvyko 2020 m. rudenį, o šiuo metu visi 15 SkGD varomų vilkikų darbuojasi Centrinėje Europoje, kurioje plačiai išvystytas reikalingų degalinių tinklas.

 

„Vystydami logistikos verslą itin daug dėmesio skiriame tvariems bei aplinką tausojantiems sprendimams. Šiais degalais varomų vilkikų varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai, todėl tiek mes patys, vykdydami veiklą, tiek ir mūsų klientai prisidės prie taršos aplinkai mažinimo, juk jų prekės bus gabenamos ekologiškiau ir mažiau teršiant aplinką“, – sako T. Stonys.

 

Jis pažymi, kad SkGD varomų vilkikų vaidmuo itin svarbus, nes klimatui neutralios ekonomikos kūrimo kontekste plėsdama savo parką tokiu transportu įmonė siekia prisidėti prie ilgalaikių ES tikslų įgyvendinimo.

 

  1. Jakubonio teigimu, į SkGD varomus vilkikus bendrovės investuoja ir dėl klientų prašymų. „Tai ypač pasakytina apie Vakarų Europos bendroves, kurios prašo jų prekes vežti netaršiu transportu. Dažniausiai tokios įmonės į savo veiklos strategiją įtraukia aiškiai apibrėžtus tvarumo tikslus, todėl gan preciziškai žiūri ir į pasirenkamų partnerių veiklą, formuluoja jiems atitinkamus reikalavimus“, – pastebi „Iveco“ atstovas.

 

Tiesa, kol kas Lietuvos įmonės SkGD varomus vilkikus įdarbina ne namuose, o ten, kur geriau išvystyta infrastruktūra. Tačiau situacija gerėja ir Baltijos šalyse, kuriose vien per artimiausius kelerius metus numatyta atidaryti iki 10 naujų SkGD ir SGD stotelių.

 

Pokyčius skatins reguliacinė aplinka

 

Svarbus skatinantis faktorius netrukus taps ir reguliacinė aplinka bei jos poveikis vienam svarbiausių sunkiojo transporto kriterijų – eksploatavimo kaštams. Krovinių vežėjus pereiti prie biodujomis varomo transporto skatinančio startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad jau dabar svariausias finansinis gamtinių dujų naudojimo privalumas yra šiek tiek mažesnės sąnaudos ir apie penktadaliu mažesnė jų kaina, palyginti su dyzelinu.

 

Ateityje degalų kainų skirtumas gali dar labiau išaugti dujų naudai dėl Lietuvos įsipareigojimų mažinti taršą įvairiapusiškai, transporto – taip pat, skatinant rinktis alternatyvius degalus.  Skatinamosios politikos vaisius ne vienas logistikos rinkos dalyvis jau intensyviai raško Vokietijoje, kuri atleido SkGD varomus vilkikus nuo kelių mokesčio.

 

Pagal tokio vilkiko ridą vien tik per metus ši lengvata leidžia sutaupyti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, beveik išlygindama įsigijimo kainos skirtumus, palyginti su dyzelinu varomu transportu. Be to, Vokietijoje geriau išvystyta gamtinių dujų degalinių sistema, todėl ir Lietuvos įmonės renkasi savo parko SkGD vilkikus naudoti ten.

 

Dar vienas svarbus aspektas numatomas Lietuvos alternatyvių degalų įstatymo projekte. Jame siūloma nuo kitų metų nustatyti ne mažesnę nei 6,8 proc. į mūsų rinką tiekiamų degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimtį ir ši vertė kasmet augtų, kol 2030 metais pasiektų 16,8 proc. Anot M. Čižo, tai reiškia, kad į rinką tiekiami tradiciniai degalai keisis ir turės vis daugiau ekologinių priedų, kurie didins jų įsigijimo kainą.

 

„Įvertinus žaliąjį kursą ir įstatymo nuostatą, kad teršėjas moka, tikėtina, jog jau po kelerių metų kelių rinkliavoje atsiras lengvatų netaršiam transportui. Kaip žinia, Alternatyvių degalų įstatymo projekte suskystintomis ir suspaustomis dujomis varomi sunkvežimiai prilyginami netaršioms transporto priemonėms, todėl jie įgytų svarų ekonominį privalumą“, – pastebi M. Čižas.

 

Specialisto skaičiavimais, jau dabar rinkoje galima rasti sąlygų paketą, užtikrinantį, kad gamtinėmis dujomis varomo vilkiko eksploatavimo kaštai prilygtų ar net pranoktų dyzelines alternatyvas. Tačiau atsižvelgus į EK strategijos įgyvendinimą, netrukus svarstyklės gali gerokai nusvirti į ekologiškesnių degalų pusę.

 

„Ateityje šis santykis ir toliau nuosekliai keisis alternatyvių degalų naudai, kai visa apimtimi ims veikti ES žaliojo kuro politika, leisianti nuo dabartinių sprendimų pereiti prie dar ekologiškesnių ir plačiau naudoti biodujas“, – akcentuoja M. Čižas.