Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link

 

Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius vilkikus, kuriems ilgą laiką, be dyzelino, nebuvo matomos jokios kitos efektyvios išeitys.

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais daugiausia – 41,1 proc. – energijos sunaudojo transporto sektorius, o didžiausią jos dalį sukūrė kelių transporto dyzelinas (1,67 mln. tonų), kuris sudarė 82,9 proc. visų važiuojant panaudotų degalų.

 

Vis dėlto nepaisydama tokių skaičių, Europa neišvengiamai juda alternatyvia energija varomų automobilių (net ir sunkiojo transporto) link. „Iveco“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis sako, kad perversmas ne tik neįvyks per kelerius metus, bet net ir šio dešimtmečio tikslai bus nelengvas iššūkis.

 

„Norėdami iš taško A (dabarties) patekti į tašką C (nulinių emisijų transportą), pakeliui neišvengiamai turime pereiti tarpinį tašką B, kol atsiras tikrai efektyvių, įperkamų ir veikiančių taško C sprendimų. Net ir sukūrus gerą technologiją dar būtini pajėgumai gaminti tiek, kiek reikia elektra varomų sunkvežimių, kad pasiektume iki 2030-ųjų Europos Sąjungos užsibrėžtus rodiklius beveik trečdaliu mažinti transporto CO2 išmetimą“, – pažymi E. Jakubonis.

 

Jau dabar veikianti išeitis

 

Europos Komisijos strategijoje užsibrėžta iki 2025 m. sunkiojo ir lengvojo komercinio transporto CO2 išmetimą mažinti 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc. Nuo 2025 m. CO2 tikslo nesilaikymas bus apmokestinamas papildomais mokesčiais.

 

Skaičiuojama, kad šį dešimtmetį toks tikslas Europai leistų išvengti 54 milijonų tonų CO2 emisijos, tai reikštų apie 25 tūkst. degalams sutaupytų eurų per pirmuosius penkerius metus, nusipirkus naują sunkvežimį 2025 metais, ir apie 55 tūkst. – įsigijus 2030-aisiais.

 

Politikos gairių pristatyme EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo siekianti dar ambicingesnių tikslų – iki 2030 metų mažinti CO2 emisijas bent perpus.

 

Anot E. Jakubonio, dėl šių priežasčių rinkos dalyvių žvilgsniai vis dažniau krypsta į suslėgtomis (SGD) arba suskystintomis (SkGD) gamtinėmis bei biodujomis varomą transportą, kuris yra jau dabar prieinama ekologiškesnė alternatyva.

 

„SkGD varomų vilkikų, palyginti su dyzeliniais analogais, tarša kietosiomis dalelėmis mažėja iki 95 proc., o naudojant biometaną lygiai tiek pat sumažinama ir CO2 emisija. Palyginti abu, dujinis vilkikas neturi techniškai silpnesnių vietų ir gali nuvažiuoti panašius atstumus“, – teigia specialistas.

 

Dujinių vilkikų parką didins trigubai

 

Dujinius vilkikus naudojančių bendrovių jau yra ir mūsų šalyje. Viena didžiausių Lietuvoje logistikos kompanijų „Vlantana“ šiuo metu savo parke turi 15 SkGD varomų vilkikų „Iveco S-Way NP“ ir vien šiemet planuoja šį skaičių didinti daugiau nei tris kartus. Be to, įmonė numatė savo teritorijoje greta Klaipėdos, ties pagrindine šalies automagistrale A1, įrengti SkGD ir SKD pildymo stotį.

 

Anot bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Stonio, pirmasis ekologiškais degalais varomas nuosavas įmonės vilkikas į suplanuotą maršrutą išvyko 2020 m. rudenį, o šiuo metu visi 15 SkGD varomų vilkikų darbuojasi Centrinėje Europoje, kurioje plačiai išvystytas reikalingų degalinių tinklas.

 

„Vystydami logistikos verslą itin daug dėmesio skiriame tvariems bei aplinką tausojantiems sprendimams. Šiais degalais varomų vilkikų varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai, todėl tiek mes patys, vykdydami veiklą, tiek ir mūsų klientai prisidės prie taršos aplinkai mažinimo, juk jų prekės bus gabenamos ekologiškiau ir mažiau teršiant aplinką“, – sako T. Stonys.

 

Jis pažymi, kad SkGD varomų vilkikų vaidmuo itin svarbus, nes klimatui neutralios ekonomikos kūrimo kontekste plėsdama savo parką tokiu transportu įmonė siekia prisidėti prie ilgalaikių ES tikslų įgyvendinimo.

 

  1. Jakubonio teigimu, į SkGD varomus vilkikus bendrovės investuoja ir dėl klientų prašymų. „Tai ypač pasakytina apie Vakarų Europos bendroves, kurios prašo jų prekes vežti netaršiu transportu. Dažniausiai tokios įmonės į savo veiklos strategiją įtraukia aiškiai apibrėžtus tvarumo tikslus, todėl gan preciziškai žiūri ir į pasirenkamų partnerių veiklą, formuluoja jiems atitinkamus reikalavimus“, – pastebi „Iveco“ atstovas.

 

Tiesa, kol kas Lietuvos įmonės SkGD varomus vilkikus įdarbina ne namuose, o ten, kur geriau išvystyta infrastruktūra. Tačiau situacija gerėja ir Baltijos šalyse, kuriose vien per artimiausius kelerius metus numatyta atidaryti iki 10 naujų SkGD ir SGD stotelių.

 

Pokyčius skatins reguliacinė aplinka

 

Svarbus skatinantis faktorius netrukus taps ir reguliacinė aplinka bei jos poveikis vienam svarbiausių sunkiojo transporto kriterijų – eksploatavimo kaštams. Krovinių vežėjus pereiti prie biodujomis varomo transporto skatinančio startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad jau dabar svariausias finansinis gamtinių dujų naudojimo privalumas yra šiek tiek mažesnės sąnaudos ir apie penktadaliu mažesnė jų kaina, palyginti su dyzelinu.

 

Ateityje degalų kainų skirtumas gali dar labiau išaugti dujų naudai dėl Lietuvos įsipareigojimų mažinti taršą įvairiapusiškai, transporto – taip pat, skatinant rinktis alternatyvius degalus.  Skatinamosios politikos vaisius ne vienas logistikos rinkos dalyvis jau intensyviai raško Vokietijoje, kuri atleido SkGD varomus vilkikus nuo kelių mokesčio.

 

Pagal tokio vilkiko ridą vien tik per metus ši lengvata leidžia sutaupyti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, beveik išlygindama įsigijimo kainos skirtumus, palyginti su dyzelinu varomu transportu. Be to, Vokietijoje geriau išvystyta gamtinių dujų degalinių sistema, todėl ir Lietuvos įmonės renkasi savo parko SkGD vilkikus naudoti ten.

 

Dar vienas svarbus aspektas numatomas Lietuvos alternatyvių degalų įstatymo projekte. Jame siūloma nuo kitų metų nustatyti ne mažesnę nei 6,8 proc. į mūsų rinką tiekiamų degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimtį ir ši vertė kasmet augtų, kol 2030 metais pasiektų 16,8 proc. Anot M. Čižo, tai reiškia, kad į rinką tiekiami tradiciniai degalai keisis ir turės vis daugiau ekologinių priedų, kurie didins jų įsigijimo kainą.

 

„Įvertinus žaliąjį kursą ir įstatymo nuostatą, kad teršėjas moka, tikėtina, jog jau po kelerių metų kelių rinkliavoje atsiras lengvatų netaršiam transportui. Kaip žinia, Alternatyvių degalų įstatymo projekte suskystintomis ir suspaustomis dujomis varomi sunkvežimiai prilyginami netaršioms transporto priemonėms, todėl jie įgytų svarų ekonominį privalumą“, – pastebi M. Čižas.

 

Specialisto skaičiavimais, jau dabar rinkoje galima rasti sąlygų paketą, užtikrinantį, kad gamtinėmis dujomis varomo vilkiko eksploatavimo kaštai prilygtų ar net pranoktų dyzelines alternatyvas. Tačiau atsižvelgus į EK strategijos įgyvendinimą, netrukus svarstyklės gali gerokai nusvirti į ekologiškesnių degalų pusę.

 

„Ateityje šis santykis ir toliau nuosekliai keisis alternatyvių degalų naudai, kai visa apimtimi ims veikti ES žaliojo kuro politika, leisianti nuo dabartinių sprendimų pereiti prie dar ekologiškesnių ir plačiau naudoti biodujas“, – akcentuoja M. Čižas.

Kokie kroviniai dažniausiai gabenami keliais?

kroviniai

Transportuoti krovinius sausumos keliais siuntėjai renkasi dėl įvairių priežasčių. Į vilkikus galima prikrauti net 33 padėklus supakuotos produkcijos, o jei padėklai komplektuojami mažesnio aukščio galima krauti ir dviem aukštais. Kaip bebūtų vilkiko tentinė priekaba gali sutalpinti beveik 90 kubinių metrų krovinio ir tai yra išties įspūdingas kiekis. Tai yra atsakymas kodėl šis pervežimo būdas yra pats populiariausias. Pristatymo greitį riboja tik eismo įvykiai, greičio apribojimai ir blogos oro sąlygos. Kokie kroviniai dažniausiai gabenami vilkikais?

Maisto produktai

Šviežia mėsa, žuvis, vaisiai ir daržovės. Viskas ką matote savo šaldytuve ir ant stalo tikėtina kažkuriame transportavimo proceso etape buvo gabenamas vilkiku. Šiai kategorijai taip pat priskiriami ir gėrimai. Net 38 procentai visų krovinių sudaro su maistu susiję kroviniai. Visi lėčiau ar greičiau gendantys maisto produktai dar prieš keletą dienų buvę pas ūkininką sandėlyje kur nors Ispanijoje jau šiandien puikuojasi ant jūsų stalo dėka krovinių judėjimo laisvės Europos Sąjungos valstybėse. Šaldytiems maisto produktams gabenti naudojami izoliuotos puspriekabės kuriose nuolat palaikoma iki -20 šalčio temperatūra.

Degalai

Be degalų neišsiverstų žmonės ir įmonės negalėtų vykdyti veiklos. Vienintelis būdas mažais kiekiais pristatyti ir platinti nesvarbu kokios rūšies kurą didelėje ar mažoje valstybėje neturinčioje prieigos prie jūros yra specialų vilkikai cisternos. Degalai taip gabenami dar ir todėl kad tai yra saugus ir patogus būdas tiekti skystus naftos produktus mažmeninei rinkai. Dideliems naftos kiekiams gabenti alternatyvų nėra tik tanklaiviais arba vamzdynais.

Elektronikos prekės

Elektronikos ir buitinės technikos prekių paklausa auga pasauliniu mastu. Didžioji dauguma šių prekių atkeliauja iš Kinijos, Indijos ir JAV tačiau stebina ir Europoje atsiradusios tendencijos pvz. iš Švedijos į Lietuvą vis dažniau gabenama elektronikos produkcija kai pagrindinės importo iš šios šalies prekės yra medikamentai, automobilių dalys, žemės ūkio technika. Šios prekės iš kitų kontinentų valstybes pasiekia jūriniuose konteineriuose o paskirstymas po žemyna vykdomas sausumos keliais. Išaugę krovinių gabenimo srautai dar labiau apkrauna uostų darbą ir generuoja naujus užsakymus Lietuvos vežėjams.

 

Kodėl MAN sunkvežimiai yra vieni iš patikimiausių?

man dalys

www.flickr.com nuotr.

Sunkvežimiai MAN yra vieni iš populiariausių pasaulyje dėl daugybės svarių priežasčių. Tai gamintojai, kurie daugelį metų savo klientus lepina kokybiškais sunkvežimiais, kurie gali būti pritaikyti įvairiems statybų ir transportavimo darbams, taip pat ir distribucijai. Vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl MAN sunkvežimiai taip greitai ir ilgam įsitvirtino sunkiųjų automobilių rinkoje – tai universalumas ir patikimumas. Norėdami išsiaiškinti, kodėl šie sunkieji automobiliai yra taip gerai vertinami, nutarėme pristatyti jums pagrindinių MAN automobilių serijų apžvalgą.

TGX serija

Šios serijos MAN automobiliai išsiskiria savo ergonomiškumu – jie suteikia galimybę vairuotojui patogiai dirbti ir gyventi, taip pat šie sunkvežimiai pilnai atitinka Euro 6 sunkvežimių normas, todėl jais galima dirbti tiek statybose, tiek tolimųjų reisų projektuose. Daugelis auto specialistų išskiria ir labai gražų TGX sunkvežimių dizainą, kuris yra gavęs ne vieną apdovanojimą.

TGX Efficient Line

Nors šie sunkvežimiai turi tuos pačius privalumus kaip ir standartinės TGX serijos automobiliai, visgi, yra dar vienas svarbus pliusas – TGX Efficient Line turi ekonomišką degalų sistemą, kuri gali padėti sutaupyti apie septynis procentus degalų. Jeigu ieškote sunkvežimio, kuriuo galėtumėte keliauti itin ilgai ir atlikti pačius stambiausius distribucijos arba tolimųjų reisų projektus, TGX Efficient Line yra vienas iš geriausių pasirinkimų dėl ergonomikos, nedidelių sąnaudų degalams bei patikimumo.

TGS sunkvežimiai sunkiems kroviniams

Patiems sunkiausiems kroviniams reikia išskirtinių automobilių, padėsiančių pervežti itin sunkius krovinius per visą pasaulį. TGS yra būtent tokie – tokie sunkvežimiai gali būti net iki 42 tonų, o ratų formulės gali būti labai skirtingos – priklausomai nuo reikalingo pervežti krovinio. Taigi, daugelis logistikos specialistų randa TGS kaip didelį išsigelbėjimą, nes su tokiu sunkvežimiu jūs galite atlikti įspūdingus darbus.

TGL sunkvežimis distribucijai

TGL renkasi įmonės, kurios užsiima nuolatine distribucija – tai nedidelis sunkvežimis, padėsiantis jums kiekvieną dieną išplatinti produktus reikiamu atstumu. Vairuotojai teigia, kad tokį sunkvežimį lengva vairuoti ir jis itin retai genda. Verslininkai sako, kad TGL sunkvežimiai padeda jiems sutaupyti degalų, kadangi šie sunkvežimiai „ryja“ visiškai nedaug. Visgi, pagrindinis šio sunkvežimio pasididžiavimas – patikimumas ir sauga.

TGM sunkvežimis įvairiems kroviniams

TGM yra vienas iš universaliausių MAN produktų, kuris gali jums padėti pervežti krovinius nuo 12 iki 25 tonų. Be jokios abejonės, TGM galima naudoti ir statyboms, ir distribucijai.

Turite MAN sunkvežimį, tačiau trūksta dalių?

Jeigu jau turite vieną iš šių nuostabių sunkvežimių, turbūt jums įdomu žinoti, kur MAN dalys gali būti nupirktos pigiau. Pagal mūsų duomenis, šiuo metu pigiausiai MAN dalis galite įsigyti internetinėse auto dalių parduotuvėse – čia kaina skiriasi apie 15 procentų lyginant su tuo, ką matėme parduotuvėse. Galima būtų pagalvoti, kad tai yra pigus internetinės reklamos arba SEO pokštas, tačiau patys įsitikinome, nusipirkę kelias MAN TGL serijos sunkvežimio dalis ir gavę nemokamą pristatymą į biurą.

Taigi, važiuokite patikimais MAN sunkvežimiais ir nepamirškite, kad prisireikus dalių, galite jas nebrangiai užsisakyti internetu ir gauti visiškai nemokamą pristatymą!

Elektrinis vilkikas Terberg

Olandų kompanija Terberg sukūrė elektrinį vilkiką. Kol elektromobiliai gana sunkiai skinasi kelią į europiečių namus ir verslą, pirmasis elektrinis vilkikas jau išriedėjo į Vokietijos kelius, Jį pasirinko BMW kompanija. Šis vilkikas bus stebimas ir po kelių mėnesių bus nuspręsta, ar verta tęsti šį “projektą”.

Terberg vilkikas

Terberg vilkikas YT202-EV gali vežti 65 tonų krovinį. Jo variklio galia – 138 kW.

Kol kas šiam vilkikui patikimi ne tokie ilgi maršrutai, mat jis gali važiuoti vienu įkrovimu 6-9 valandas, o įkrauti vėl prireikia 2-4 valandų.

Sunkvežimių padangos

Lengvųjų automobilių padangos yra kur kas pigesnės ir paprastesnės, nei sunkvežimių padangos. Joms nereikia tiek „atmosferų“, taip pat ir protektoriaus. Jos mažesnės, paprasčiau gabenamos ir montuojamos. Sunkvežimių padangos – jau kitas lygis, kuris reikalauja žinių ir patirties.

Padangų sunkvežimiams rūšys

sunkvežimio padangos

Jų yra nemažai – 15-18. Lengvieji automobiliai tenkinasi vos 2 rūšių padangomis, tuo tarpu vilkikams, sunkvežimiams, savivarčiams, autobusams ir kitai sunkiajai technikai reikia 15 rūšių padangų. Iš kur tiek daug? Padangos paprastai skirstomos pagal du kriterijus. Vienas jų yra ašis, ant kurios rato jos montuojamos. Jei lengvasis automobilis kas metai gali maišyti priekines su galinėmis, tai sunkvežimiui to daryti nerekomenduojama. Padangos skirstomos pagal priekinę ašį, galinę ašį ir puspriekabės/priekabos ašis. Toliau prasideda kitas kriterijus, nusakantis panaudojimo būdą – kokiu keliu važiuos sunkvežimis: bekele, keliu-bekele, miesto keliais, plentu, tolimaisiais reisais, žiemą. Vilkikui su puspriekabe paprastai aktualios žieminės, regioninės ir plento padangos, nes bekele jie nevažinėja, o vieškeliu (bekelės-kelio padangos) irgi labai retai. Mažesni sunkvežimiai rūpinasi žieminėmis ir miesto padangomis, nes jų maršrutai dažniausiai būna mieste. Didesni vilkikai – žieminėmis ir plento padangomis, savivarčiai ir sunkvežimiai – žieminėmis ir kelio-bekelės padangomis. Miško technika – bekelės padangomis. Žodžiu, priklauso dar ir nuo automobilio darbo vietos ir paskirties.

Kiek padangos sunkvežimiams ir vilkikams kainuoja?

Natūralu, kad sunkvežimių padangos kainuoja daugiau nei lengvojo transporto, nes yra didesnės, naudojamos sudėtingesnės gamybos technologijos, daugiau gumos ir kitų medžiagų, atliekami papildomi kokybės testai. Naujos padangos sunkvežimiams kainuoja nuo 1200 iki 2000 litų už vienetą. Taigi pora kainuoja 2400-4000 litų. Tai jau didelė suma, žinant, kad puspriekabė turi 4 poras + pats vilkikas dar 2.

Dėvėtos sunkvežimių padangos kainuoja 350-600 litų už vienetą. Čia didelės loterijos nėra – tiesiog matuojamas protektoriaus gylis ir reikalaujama gamintojo garantijos dėvėtai padangai. Taip, teisingai, garantija gali būti suteikiama ir naudotoms padangoms, kai jos restauruojamos gamintojo gamykloje. Restauruotų padangų protektorius turėtų būti ne mažesnis nei 6-8 milimetrai, tačiau galima rasti ir 10 mm. gylio protektorius. Su tokia padanga važiavimas yra saugus, nors ir ne ilgaamžis.

Sunkvežimių padangos – klestintis verslas, kadangi Lietuva – vežėjų kraštas, kur labai gerai išplėtotos logistikos ir transportavimo paslaugos.