„Volvo FH“ sunkvežimis su „I-Save“ sistema skina pergales per degalų taupymo bandymus

Per kelis nepriklausomus Vokietijos sunkvežimių žurnalų atliktus bandymus „Volvo FH“ su „I-Save“ sistema tapo taupiausiu modeliu, vertinant dyzelino ir „AdBlue“ naudojimą. Tokius rezultatus švediškas sunkvežimis pasiekė, nors bandomajame modelyje dar nebuvo įdiegtos pačios naujausios gamintojo technologijos, mažinančios degalų sąnaudas.

Šiandien degalų sąnaudoms transporto įmonės skiria didesnį dėmesį nei kada nors anksčiau, tad kiekvienas sutaupytas gramas svarbus. Pastaruoju metu lubas pramušė ne tik dyzelino, bet ir „AdBlue“ kainos. Daugiau nei dvigubai pašokusios šio tirpalo kainos transporto vežėjams sukėlė nemenką galvos skausmą.

„Investuojant į naują sunkvežimį, kaip niekada svarbu atidžiai išnagrinėti bendrą jo energijos suvartojimą“, – sako Peteris Franzenas, „Volvo Trucks“ variklių produktų vadovas.

Suderino mažas sąnaudas ir didelį greitį

Nepriklausomi Vokietijos žurnalai „Trucker“ ir „Transport“ neseniai „I-Save“ sistemą turintį „Volvo FH 500“ modelį lygino su kitų pagrindinių Europos konkurentų sunkvežimiais. „Volvo“ tapo abiejų bandymų degalų taupymo nominacijos nugalėtoju, įvertinus bendras dyzelino ir „AdBlue“ sąnaudas.

Nepaisant mažų sąnaudų, „Volvo“ sunkvežimis išlaikė aukštą vidutinį greitį atlikdamas „Trucker“ palyginamąjį testą, o per žurnalo „Transport“ bandymus net pranoko konkurentus greičiu.

„Mūsų inžinieriams pavyko suderinti didelį greitį su labai mažomis degalų sąnaudomis, o tai yra fantastiškas pasiekimas. Dažnai tenka rinktis vieną arba kitą, bet mes įrodėme, kad galima derinti ekonomiškumą ir našumą, – aiškina P. Franzenas. – Dar įspūdingiau yra tai, kad abiejuose bandymuose mums pavyko pasiekti geriausius degalų sąnaudų rezultatus, nors bandytame sunkvežimyje nebuvo paskutinių atnaujinimų, kurie būtų sumažinę degalų sąnaudas dar keliais procentais.“

Patobulinimai leidžia sutaupyti iki 13% bendrųjų išlaidų degalams

Per bandymus naudotas „Volvo FH“ pasižymėjo „I-Save“ specifikacija – tai sprendimų sistema, kurioje derinamos skirtingos jėgos agregatų ir programinės įrangos funkcijos, siekiant kuo labiau pagerinti degalų ekonomiją. „I-Save“ širdis yra variklis su turbojunginiu, kuris leidžia ilgiau važiuoti žemais sūkiais ir aukštesnėmis pavaromis.

Dėl naujausių patobulinimų „I-Save“ papildomai gali padidinti bendrąją degalų ekonomiją iki 13 proc., palyginti su 2019 metais, kai ši sistema buvo oficialiai pristatyta.

„Siekdami pagerinti degalų vartojimo efektyvumą, žengėme dar vieną žingsnį „Volvo FH“ sunkvežimių su „I-Save“ sistema variklio optimizavimo link. Atsižvelgiant į rekordiškai aukštas dabartines energijos kainas, laikas tokiam mūsų žingsniui negalėjo būti parinktas geriau“, – apibendrina P. Franzenas.

Naujieji patobulinimai: nuo variklio iki programinės įrangos

Įdiegus paskutinius atnaujinimus, sunkvežimių variklių degimo procesas buvo dar kartą patobulintas: purkštukai, suspaudimo laipsnis ir skirstomasis velenas buvo kruopščiai pritaikyti prie unikalių naujųjų bangos formos stūmoklių dugno. Kartu sumažėjo bendras svoris ir vidinė trintis.

Kad pasiektų geresnių rodiklių, gamintojas taip pat patobulino didelio našumo turbokompresorių, alyvos siurblį ir net alyvos, degalų bei oro filtrus.

Patobulintas variklis veikia kartu su išmaniąja ir automatizuota „I-Shift“ pavarų dėže – dabar ji yra iki 30 proc. greitesnė nei anksčiau. Dėl greitesnio jos atsako sutaupoma dar daugiau degalų, o vairuoti sunkvežimį galima patogiau ir sklandžiau.

Sunkvežimyje sumontuota nauja išmanioji sukimo momento programinė įranga „I-Torque“ padidina energijos vartojimo efektyvumą, analizuodama būsimo kelio topografijos duomenis per „I-See“ funkciją ir pritaikydama važiavimą prie tikrojo maršruto. „I-See“ pasitelkia suplanuoto maršruto informaciją, kad kuo geriau išnaudotų sunkvežimio kinetinę energiją riedant kalvotomis vietovėmis.

Naujoji „I-Torque“ programinė įranga optimizuoja ir pavarų perjungimą, ir variklio sukimo momentą. Kompiuteris stebi kelio duomenis ir įvertina reljefą bei transporto priemonės svorį, kad tiksliai nuspręstų, kokio sukimo momento ir kada reikia varikliui, norint taupiausiai naudoti degalus.

Važiuojant ilgus atstumus, sunkvežimio aerodinamika vaidina svarbų vaidmenį taupant degalus, todėl buvo atlikti keli esminiai pakeitimai, siekiant pagerinti oro srautų valdymą, įskaitant siauresnius tarpus kabinos priekyje ir duris pailginančius elementus.

Visi šie patobulinimai lemia didžiausią degalų ekonomiją ir mažiausias bendrąsias „Volvo Trucks“ sąnaudas. Tad inžinieriai patys nekantrauja išvysti, kaip jų kūriniui pavyks dar labiau pagerinti rezultatus per būsimus specializuotos žiniasklaidos bandymus.

„Vlantana“ įsigijo 65 suskystintomis biodujomis varomus „Iveco“ vilkikus

Pildydama ekologiškų logistikos transporto priemonių parką bendrovė „Vlantana“ įsigijo 65 suskystintomis gamtinėmis iškastinėmis ir biodujomis varomus „Iveco S-Way“ serijos sunkvežimius. Tvarią transporto infrastruktūrą kurianti Klaipėdos įmonė taip pat planuoja įrengti pirmąją Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų (LNG) užpildymo degalinę.

Logistikos įmonės parką, kuriame atsiranda vis daugiau gamtinėmis biodujomis varomų vilkikų, šiuo metu sudaro 1 650 transporto priemonių. Gerindama veiklos tvarumo rodiklius „Vlantana“ nusprendė biodujomis varomo transporto parką plėsti „Iveco“ sunkvežimiais.

Nauji vilkikai – ilgalaikės strategijos dalis

„Sprendimas atnaujinant technikos parką pereiti prie suskystintomis gamtinėmis biodujomis varomų „Iveco S-Way“ sunkvežimių atspindi mūsų tikėjimą tvarumu ir aplinkos taršą mažinančiais sprendimais – jie taip pat yra ir ekonomiškai naudingi. Pasirinkome „Iveco“, nes tikime, kad šio gamintojo transporto priemonės leis suteikti klientams ekologiškas paslaugas. Įsigiję naujuosius suskystintomis biodujomis varomus „Iveco S-Way“, maksimaliai išnaudosime tvaraus transporto ir mažiausių eksploatacinių išlaidų privalumus jau šiandien“, – komentuoja bendrovės „Vlantana“ įkūrėjas Vladas Stončius.

Sprendimas įsigyti suskystintomis gamtinėmis biodujomis varomus „Iveco S-Way“ vilkikus – ilgalaikės „Vlantanos“ strategijos dalis. Ypatingas dėmesys joje skiriamas aplinkos apsaugai, todėl įmonė įsipareigojo eksploatuoti ekologiškesnes transporto priemones.

„Vlantana“ yra pirmoji bendrovė Lietuvoje, pradėjusi stambaus masto perėjimą prie biodujomis varomų sunkvežimių. Ji to imasi tokiu laiku, kai šalyje dar neišvystytas gamtinių biodujų degalinių tinklas. Įmonė ketina pati investuoti į pirmąją Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų degalinę, kuri bus statoma prie Klaipėdos, greta pagrindinės šalies automagistralės A1 esančioje įmonės būstinėje.

Siūlys tvaresnes transporto paslaugas

Iš pradžių suskystintomis gamtinėmis biodujomis varomi „Iveco S-Way“ vilkikai, kuriuos įsigijo „Vlantana“, kursuos tais Europos keliais, kuriuose jau užtikrintas efektyvus pervežimų ciklas. Europos Sąjungos žaliasis kursas orientuotas į tvaraus transporto sprendimus, todėl užpildymo alternatyviaisiais degalais stotelių skaičius sparčiai auga ir jau apima pagrindinius transporto koridorius, o kievieną dieną naujų biodujų degalinių skaičius didėja.

„Vlantana“ eksploatuojamų „Iveco S-Way“ suskystintų gamtinių dujų balionai pradžioje bus užpildomi iškastinėmis gamtinėmis dujomis, kurios mažina CO2 išmetimą iki 15 proc. Įmonė taip pat galės pasinaudoti įvairiose šalyse veikiančiomis tvaraus transporto skatinimo iniciatyvomis ir pati prisidėti prie šios svarbios srities klestėjimo.

Nemažiau svarbu ir tai, kad suskystintomis gamtinėmis biodujomis varomi „Iveco S-Way“ vilkikai pirmauja tvariuose krovinių pervežimo tolimaisiais reisais procesuose. Šie sunkvežimiai juos eksploatuojančiai įmonei leis logistikos procesuose pasiekti gerokai mažesnę nei dyzelinių variklių emisiją, skaičiuojant į aplinką išskiriamas kietąsias daleles ir azoto oksidus. Biodujomis varomi vilkikai į aplinką  išmeta net iki 85 proc. mažesnę CO2 emisiją lyginant net su paskutinio Euro 6E standarto dyzeliniais vilkikais.

Ekologiški „Iveco S-Way“ vilkikai taip pat išsiskiria mažiausiomis klasėje degalų sąnaudomis. Su užpildytais suskystintų iškastinių ar biodujų bakais pilnai pakrautas sunkvežimis gali nuvažiuoti iki 1 600 km atstumą. Išskirtinis efektyvumas palengvina darbų planavimą, užtikrina menkesnes nei dyzelinių vilkikų viso nuosavybės laikotarpio eksploatacijos išlaidas ir aukščiausio lygio vairuotojų komfortą.

Naujos kartos „Scania“ varikliai atitiks ir ateities emisijos standartus

Varikliai komplektuojami su naujomis pavarų dėžėmis ir ašimis, kurios montuojamos ant itin universalaus naujo važiuoklių rėmo MACH („Modular Architecture Chassis“). Taip pat pailgėjo techninės priežiūros intervalai, o įvairių komponentų naudojimo laikas tapo iki 30 proc. ilgesnis.

Naująją variklių platformą per penkerius metus suprojektavo ir pagamino „Scania“ mokslinių tyrimų ir plėtros padalinio inžinieriai. Tai visiškai nauji varikliai, kurių konstrukcijoje nenaudojamos jokios ankstesnės kartos agregatų detalės.

„Tai, ką šiandien pristatome, yra ne tik variklio platforma, bet ir esminė iniciatyva, kuria siekiama sustiprinti „Scania“ lyderės pozicijas tvaraus transporto srityje šį dešimtmetį, – sako Alexanderis Vlaskampas, „Scania“ vykdomasis viceprezidentas ir pardavimo bei rinkodaros vadovas. – Dėmesys transporto ekonomiškumui veda mus į naują pasaulį, kuriame į atmosferą nebebus išmetama anglies dioksido. O šiame kelyje labai pasitarnaus mūsų naujieji jėgos agregatai.“

Šie naujieji „Super“ varikliai ir išskirtinio našumo dvigubo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos leis transporto bendrovėms pasiruošti būsimiems iššūkiams – jos atitiks ir ateityje numatomus taršos standartus.

8 proc. mažesnės jėgos agregatų degalų sąnaudos – ne tik verslui naudingas rodiklis. Tai itin svarbu ir mažinant bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Šis skirtumas nustatomas palyginus naujųjų variklių degalų sąnaudas su penkis kartus „Green Truck“ apdovanojimą pelniusių esamos kartos 13 litrų „Scania“ variklių gamos rodikliais. Taigi galima teigti, kad mažiausiomis degalų sąnaudomis išsiskiriantys sunkvežimiai tapo dar ekonomiškesni.

Pirmas žingsnis atsisakant iškastinio kuro  

Naujųjų variklių šiluminis efektyvumas siekia maždaug 50 proc. – toks rodiklis inžinieriams ilgą laiką atrodė neįveikiamas. Kaip „Scania“ specialistams pavyko pasiekti tokį aukštą naudingumo koeficientą?

Įspūdingą naujųjų variklių našumą lėmė išradingi inžineriniai sprendimai ir sumaniai pritaikytos technologijos. Svarbiausios iš jų – dvigubi viršutiniai paskirstymo velenai ir dvigubas „Scania“ išmetamųjų dujų neutralizavimas įpurškiant „AdBlue“ skystį. Jėgos sistemos darbą taip pat nuolatos stebi ir mažesnes degalų sąnaudas įvairiomis sąlygomis užtikrinanti didelio skaičiavimo pajėgumo variklio valdymo sistema.

Optimizuotas degimo procesas ir silpnesnė vidinė trintis drauge su efektyviausia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema – tai keletas sprendimų, lėmusių didžiausią savo klasėje naujųjų variklių našumą.

8 proc. mažesnės degalų sąnaudos gerokai prisidės prie transporto išmetamų anglies junginių taršos mažinimo. Juolab kad kol kas sunkusis transportas vis dar priklausomas nuo vidaus degimo variklių.

Lyginant su dabartinės kartos sunkvežimiais, net įvertinus degalų gamybos poveikį aplinkai, naujieji „Scania Super“ varikliai per metus į aplinką išmes 8,3 tonos (7,4 proc.) mažiau CO2. Palyginimui, tokį patį kiekį teršalų į aplinką išmestų 12 000 km per metus nuvažiuojantys penki lengvieji automobiliai, kurių degalų sąnaudos 100 km siekia 5 l.

„Sunkvežimį su 500 AG galios varikliu eksploatuojančio „Scania“ kliento išlaidos degalams gerokai pamažės. Skirtumas pastebimas netgi lyginant su našiausiais dabartinės kartos varikliais, kuriuos pakeis naujieji, – teigia įmonės vyresnysis viceprezidentas, „Scania Trucks“ vadovas Stefanas Dorskis. – Naujieji varikliai pranašesni daugeliu atžvilgių, tačiau svarbiausias rodiklis, mano manymu, – iškart pasiekiama mažesnė CO2 emisija. Naujieji varikliai prisidės prie anglies junginių taršos mažinimo ir kovos su klimato kaita.“

Iš pradžių naujų žemesnių sūkių variklių gamą sudarys keturios „Euro 6“ emisijos standartą atitinkančios, įvairioms veiklos sritims pritaikytos 420, 460, 500 ir 560 AG galios versijos. Varikliai komplektuojami su naujomis „Scania Opticruise“ pavarų dėžėmis (netrukus bus pristatytos G25 ir G33 modifikacijos) ir patobulintomis galinėmis varančiosiomis „Scania“ ašimis. Visi jie gali būti varomi iš hidrinto augalinio aliejaus gaminamais degalais, o du iš jų – iš 100 proc. atsinaujinančių šaltinių gaminamu biodyzelinu.

Dėl patobulinto „Opticruise“ transmisijos valdymo sklandžiau perjungiamos pavaros. Platesnį 14 pavarų perjungimo diapazoną išnaudojančios „Scania Opticruise“ G25CM ir G33CM transmisijų valdymo sistemos kiekvienoje situacijoje parinks optimalią pavarą. Taip pat siūlomos ir 12+2 pavarų versijos. Tai reiškia, kad sunkvežimius komplektuojantiems asmenims nebereikės rinktis tarp mažesnių degalų sąnaudų ir sklandaus pajudėjimo iš vietos.

Naujos konstrukcijos aliuminio korpusai ir patobulinta tepamosios alyvos cirkuliacija užtikrina tylesnį nei kada nors anksčiau „Scania“ pavarų dėžių veikimą. G33 modifikacija yra 60 kg, o G25 – net 75 kg lengvesnė už seniau gamintas transmisijas.

Optimizuotas degalų tiekimas

Pristatyti ir nauji dyzelino bakai, kurių talpa siekia nuo 165 iki 910 litrų. Siūlomi trijų pagrindinių dydžių (S, M ir L) skirtingo ilgio bakai. Apgalvota D formos bakų konstrukcija tapo gerokai tvirtesnė. Prie rėmo bakai tvirtinami C formos gembėmis.

Žemo slėgio degalų siurblys, pagrindinis ir vandens atskyrimo filtrai perkelti toliau nuo variklio ir sumontuoti atskirame, šalia bako įrengtame degalų tiekimo optimizavimo bloke. Toks sprendimas leido „Scania“ inžinieriams visiems laikams išspręsti iššūkius, kylančius bandant iki galo sunaudoti bake esančius degalus.

„Negalima leisti, kad į dyzelinio variklio degalų įpurškimo sistemą patektų oro, o su ilgais bakais, kuriuose važiuojant įkalne ar nuokalne degalai kurį laiką susikaupia vienoje pusėje, tokia rizika visuomet išlieka, – aiškina „Scania“ mokslinių tyrimų ir plėtros padalinyje dirbantis komplektavimo ir važiuoklės montavimo vadovas Olas Branteforsas. – Optimizavimo blokas veikia lyg surinktuvas, palaikantis naujojo variklio aukšto slėgio tiekimo sistemoje reikiamą degalų kiekį. Kadangi nebereikia laikyti degalų rezervo, siekiant išvengti oro patekimo į sistemą, pavyko padidinti efektyviai naudojamą jų kiekį.“

Didesnis krovumas ir universalumas

Bendras transporto priemonės svoris, priklausomai nuo komplektacijos, dabar yra iki 294 kg mažesnis. Naujos kartos varikliai ir dujų neutralizavimo sistemos palengvėjo 8, pavarų dėžės – 43, galinės ašys – 27, o papildomo stabdymo sistemos – 105 kg. Vien dėl galimybės vežtis mažiau degalų galima sutaupyti iki 118 kg. Naujos konfigūracijos važiuoklėje pasunkėjo tik dyzelino ir „AdBlue“ skysčio bakai, kurių bendras svoris yra 8 kg didesnis.

„Scania R&M ProCare“ – Maksimaliai suplanuotam darbo laikui

Baltijos šalių servisai pristato naują „R&M ProCare“ paslaugą, sukurtą remiantis eksploatacine sunkvežimių būkle. Naujos technologijos kartu su papildomai siūloma aukščiausios klasės paslauga iki minimumo sumažina kiekvienai bendrovei svarbių transporto priemonių neplanuotų sustojimų riziką.

Siūlomas prevencinis nusidėvėjusių mazgų keitimas lemia ilgesnį naudingo naudojimo laiką. Informacija apie transporto priemonės būklę automatiškai perduodamas „Scania“ specialistams – jie imasi veiksmų gerokai anksčiau, nei galėtų įvykti gedimas.

„R&M ProCare“ paslauga siūloma visiems nuo 2019-ųjų pagamintiems „Scania“ sunkvežimiams. Į sutartį įtrauktos transporto priemonės reguliariai perduoda informaciją apie techninę būklę „Scania“ servisų specialistams, tad jie gali laiku imtis prevencinių veiksmų.

Naudinga pasirašyti sutartį dėl tų transporto priemonių, kurių prastovos savikaina labai aukšta. Tai gali būti sunkvežimiai su specialios paskirties kėbulais arba pagal griežtą grafiką naudojami vilkikai, nes jiems neplanuotai sustojus kelyje už vėlavimą pristatyti krovinius būtų mokamos baudos. Aukščiausios klasės techninės priežiūros paslauga padeda užtikrinti maksimalų suplanuotą tokių transporto priemonių naudojimą.

Pašalindama dėl gedimų įvykstančių neplanuotų sustojimų riziką ir paskirdama techninės priežiūros ar remonto laiką ne piko metu „Scania Baltics“ bendrovė žengia svarbų žingsnį, parodydama atsidavimą ilgalaikius ryšius palaikantiems klientams.

Pavadinimo „Super“ kilmė

Naujiesiems „Scania“ galios agregatams suteiktas „Super“ vardas – tai duoklė įmonės vidaus degimo variklių istorijai.

Patobulinti „Volvo Trucks“ sunkvežimių varikliai naudos dar mažiau degalų

Atnaujinti „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantys 11 ir 13 litrų „Volvo Trucks“ varikliai išsiskiria dar mažesnėmis degalų sąnaudomis bei didesniu universalumu.

„Visos transporto bendrovės stengiasi kuo labiau sumažinti degalų sąnaudas. Tai ypač svarbu krovinius tolimaisiais reisais gabenančioms įmonėms. Kita vertus, niekas nenori prarasti variklių dinamikos bei našumo. Naujausi mūsų patikimiems jėgos agregatams atlikti patobulinimai leido pasiekti unikalų mažesnių degalų sąnaudų ir dar patogesnės eksploatacijos derinį“, – sako „Volvo Trucks Lietuva“ generalinis direktorius Nicholas Kjaer.

Gerins savo pačių pasiektą rekordą

Atnaujinti ir jau ilgą laiką itin nedidelėmis degalų sąnaudomis garsėjantys „Volvo FH“ sunkvežimiai su „I-Save“ sistema, varikliu bei transmisija. 2020-aisiais, atliekant degalų sąnaudų bandymus į šiaurę nuo Miuncheno (Vokietija) esančioje „Green Truck Award“ bandymų maršrutu bendrojo naudojimo keliais, šis modelis pasiekė geriausią visų laikų rezultatą – 22,7 l/100 km vidutines degalų sąnaudas važiuojant vidutiniu 80,35 km/val. greičiu. Šiemet Prancūzijoje nepriklausomų žurnalistų atlikti papildomi testai taip pat patvirtino išskirtinai mažas „Volvo“ sunkvežimių degalų sąnaudas. Dabar šis rekordas gali būti pagerintas dar kartą.

„Jau dabar vežėjai pateikė pakankamai svarių įrodymų, patvirtinančių itin nedideles „Volvo FH“ sunkvežimių su „I-Save“ technologija degalų sąnaudas. Taigi išties sunkiai tvardome jaudulį galvodami apie tai, kokių pokyčių atneš patobulintos jėgainės. Su jomis „I-Save“ sistemas turintys FH modelio sunkvežimiai taps dar ekonomiškesni, o tai transporto įmonėms leis pelningiau vykdyti veiklą. Jau netrukus vežėjai galės pateikti užsakymus šiems sunkvežimiams su atnaujintais jėgos agregatais“, –  aiškina Nicholas Kjaer.

Daug lemia net menkiausi pakeitimai

2001 m. „I-Shift“ pavarų dėžės technologiją pristačiusi „Volvo Trucks“ bendrovė tvirtai tikėjo, jog tokia automatizuota mechaninė transmisija užtikrina itin veiksmingą automatinį pavarų perjungimą. Nuo tada visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei vienas milijonas sunkvežimių su „I-Shift“. Žymūs patobulinimai, pasiekti pakeitus „I-Shift“ pavarų dėžės sąveiką su varikliu, užtikrina dar aukštesnio lygio našumą ir vairavimo patogumą. Pažangi atnaujinta „I-Shift“ programinė įranga leidžia ne tik greičiau perjungti pavaras, bet ir tolygiau vairuoti.

Variklių našumas išaugo sumažinus vidinę trintį ir patobulinus degimo procesą. Variklio sukimo momentą meistriškai valdo atnaujinta išmani „I-See“ sistema. Ji variklio darbą optimizuoja pagal maršruto topografiją ir bendrą sąstato svorį.

„Mūsų inžinieriams pavyko patobulinti jau ir taip pažangius jėgos agregatus. Nors dar ankstoka dalintis tiksliais skaičiais, galime pasakyti, kad preliminarūs bandymų rezultatai realiomis sąlygomis yra išties daug žadantys“, –  sako Nicholas Kjaer.

„Volvo Trucks“ siekia nebenaudoti iškastinio kuro 

„Volvo Trucks“ išsikėlė tikslą, kad elektra varomi sunkvežimiai iki 2030 m. sudarys pusę pardavimų kiekio, o dar po dešimties metų, 2040-aisiais, nebeliks „Volvo“ sunkvežimių su iškastinį kurą naudojančiomis jėgainėmis. Iki to laiko vidaus degimo variklis išliks svarbus, o naujausi patobulinimai yra vienas iš sprendimų, padėsiančių mažinti anglies dvideginio emisiją.

„Esame įsipareigoję Paryžiaus susitarimo tikslams dėl klimato kaitos, todėl imamės ryžtingų veiksmų siekdami ženkliai mažinti krovininio kelių transporto skleidžiamą CO2 emisiją“, –  apibendrina Nicholas Kjaer.

Sparčiai vilkikų parką plečiantys verslininkai vairuotojus vilioja ne vien atlyginimu

Krovinių gabenimo ir logistikos įmonė „Ramrenta“ pirmoji Lietuvoje atsiėmė 10 naujos kartos „T Evolution“ serijos „Renault Trucks“ vilkikų ir su gamintoju pasirašė sutartį dėl dar 140 naujų sunkvežimių. Jie bus pristatyti per ateinančius metus. Prancūzijos gamintojo techniką Lietuvos vežėjas pasirinko siekdamas užtikrinti bendrovėje jau dirbančių vairuotojų komfortą ir kartu prisivilioti naujų darbuotojų.

Bendradarbiavimas – nuo pirmojo vilkiko 

Kaune įsikūrusi bendrovė užsiima tarptautiniais pervežimais visoje Europoje. „Ramrentos“ transporto priemonių parką šiuo metu sudaro daugiau nei 200 vilkikų, 138 iš jų – ankstesnės kartos „Renault Trucks“ modeliai.

2015-ųjų pabaigoje veiklą pradėjusios įmonės savininko Arūno Zaleckio teigimu, pirmasis didelis jų pirkinys buvo būtent nauji „Renault Trucks“ vilkikai. Per daugelį metų susiformavę išskirtiniai verslo santykiai su šiuo gamintoju paskatino ir šiuo metu didžiausio Baltijos šalyse prancūziškų sunkvežimių parko atsiradimą.

Transporto versle tolimųjų reisų vilkikai eksploatuojami itin intensyviai, jiems keliami vis didesni CO2 emisijos mažinimo reikalavimai, todėl „Ramrenta“ pirmųjų įsigytų „Renault Trucks“ jau nebeturi. Seniausi tarp visų eksploatuojamų sunkvežimių yra pagaminti 2018-aisiais.

Kalbėdamas apie pagrindinius transporto sektoriaus iššūkius, bendrovės vykdomasis direktorius Martynas Bukauskis pripažino, kad dabar visiems didžiausias rūpestis – darbuotojų stygius. Greitų sprendimų, galinčių per dieną pakeisti esamą padėtį, anot M. Bukauskio, negali būti, ir tai supranta ne tik jie, bet ir kitos logistikos įmonės. Tačiau tai nereiškia, jog nereikėtų dėti pastangų bandant pakreipti viską gerąja linkme.

„Mes judame į priekį: keliame vairuotojų atlyginimus, ieškome abiem pusėms priimtinų susitarimų dėl darbo sąlygų. Apskritai, vairuotojus norime vertinti kaip savo partnerius, su kuriais drauge siekiame bendrų tikslų“, – kalbėjo bendrovės vykdomasis direktorius.

Neužtenka vien tik padidinti atlyginimus 

Bukauskis pridūrė, kad greta norimo atlyginimo darbuotojams svarbu suteikti ir tinkamas darbo sąlygas. Laikai, kai vairuotojai buvo sodinami į senus vilkikus su mechaninėmis pavarų dėžėmis, pašnekovo žodžiais, jau praėjo – tiek jie, tiek konkurentai eksploatuoja tik naują arba apynauję techniką.

Dabar įmonės, formuodamos transporto parkus, kreipia dėmesį ir į kitus kriterijus. Vienas jų – vilkikų kabinų komfortas.

„Stengiamės, kad kabinos būtų kuo patogesnės. Pavyzdžiui, visose mūsų transporto priemonėse sumontuoti autonominiai oro kondicionieriai, palaikantys optimalią temperatūrą karštomis dienomis vairuotojams ilsintis. Tai kainuoja papildomai, tačiau tik taip galime sukurti savo darbuotojams puikesnes darbo sąlygas“, – konstatavo įmonės vadovas.

Naujuose „T Evolution“ serijos „Renault Trucks“ vilkikų kabinose nuo šiol įrengiami didesni stalčiai dokumentams, naujos architektūros trimis kryptimis reguliuojamos vairo kolonėlės, itin ergonomiškos „Comfort“ sėdynės su reguliuojamomis šoninėmis atramomis ir prailginamu pagrindu. Kokybišką poilsį suteikia naujas viskoelastinės medžiagos apatinis gultas su nuotoline garso sistemos, apšvietimo, langų ir stoglangio valdymo sistema.

Bukauskis pažymėjo, jog renkantis naujus vilkikus buvo vertinama daug įvairių veiksnių. Svarbiausi iš jų – degalų sąnaudos, patikimumas, techninių aptarnavimų sąlygos, servisų tinklas, paslaugų operatyvumas.

Rinktis „Renault Trucks“ sunkvežimius, pasak pašnekovo, taip pat paskatino itin sklandus ilgametis bendradarbiavimas, geros techninės priežiūros sąlygos. M. Bukauskis atskleidė, kad su Prancūzijos gamintoju jau pasirašyta sutartis ir dėl 140 naujų T serijos vilkikų – įmonei jie bus pristatyti per 2022-uosius. 

Smulkios detalės – maksimalus ekonomiškumas

Kalbėdamas apie naujųjų vilkikų privalumus, įmonės vadovas išskyrė „Full LED“ žibintus, kurie suteikia gerą matomumą ir palengvina vairavimą tamsiu paros metu. Įmonė taip pat papildomai užsakė šoninius važiuoklės oro aptakus, sumažinančius oro pasipriešinimą.

Visuose sunkiasvoriuose sumontuoti tie patys laiko patikrinti 13 litrų dyzeliniai varikliai su degalus taupančia „Fuel Eco“ programine įranga.

„Transporto verslas reikalauja ypatingo atidumo smulkioms detalėms. Reikia turėti omenyje, kad bet koks aerodinamikos patobulinimas gali sumažinti degalų sąnaudas. Vertiname, kad šiuose sunkvežimiuose įdiegtos tokios naujovės, o kiek jos bus efektyvios realiomis sąlygomis, pamatysime vėliau“, – komentavo M. Bukauskis.

Įsigydama pirmuosius 10 naujos kartos vilkikų, įmonė pasinaudojo „Renault Trucks Financial Services“ lizingu. Anot bendrovės savininko A. Zaleckio, perkant transporto priemones patogu naudotis gamintojo teikiamomis finansavimo ir draudimo paslaugomis.

„Volvo Trucks“ vienai didžiausių logistikos įmonių pristatys 100 elektrinių sunkvežimių

„Volvo Trucks“ sulaukė rekordinio didžiausios Šiaurės Europoje laivininkystės ir sausumos transporto logistikos bendrovės DFDS užsakymo – jai Švedijos įmonė pagamins 100 elektrinių „Volvo FM“ modelių. Tai didžiausias elektra varomų sunkvežimių užsakymas „Volvo Trucks“ istorijoje ir vienas stambiausių visoje pasaulinėje sunkiojo transporto industrijoje.

 

„Volvo Trucks“ prognozuoja, kad iki 2030-ųjų pusė parduodamų įmonės sunkvežimių bus varomi elektra. Pirmasis tokio dydžio užsakymas gamintojui yra patvirtinimas, kad perėjimo skatinimas prie elektra varomų sunkiasvorių transporto priemonių – geras ir laiku priimtas sprendimas.

 

Gaus ne tik sunkvežimius, bet ir paslaugas

 

„Volvo Trucks“ elektra varomus sunkvežimius nedidelėmis serijomis gamina nuo 2019 m., tačiau įmonės atstovai pripažįsta, kad, norint paspartinti perėjimą prie tvaraus sunkiojo transporto gamybos, pajėgumus teks padidinti. Pasitempti skatina ir pokyčius inicijuojantis DFDS sprendimas įsigyti didelį kiekį elektrinių sunkvežimių. Ši bendrovė savo pavyzdžiu parodė, kad elektrinis transportas gali būti tausojantis aplinką sprendimas gabenant sunkius krovinius ilgesnius atstumus.

 

Vienas didžiausių užsakymų elektra varomo sunkiojo transporto istorijoje patvirtintas oficialia sutartimi, o pirmuosius Geteborge (Švedija) įsikūrusioje gamykloje surenkamus elektrinius FM sunkvežimius „Volvo Trucks“ klientui pristatys paskutiniame 2022-ųjų ketvirtyje.

 

DFDS naujuosius elektrinius „Volvo“ sunkvežimius naudos Europoje. Pirmieji sunkiasvoriai nuo kitų metų pabaigos bus eksploatuojami Švedijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.  Sunkvežimiams įkrauti įmonė siekia naudoti tik iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą elektros energiją, nors skirtingose šalyse galimybės nevienodos.

 

Švedijos įmonė pabrėžia, kad klientas šiuo atveju įsigyja ne tik sunkvežimius. Greta įprastos techninės priežiūros suteikiamos ir papildomos paslaugos – tikslios numatomų maršrutų simuliacijos ir baterijų veikimo laiko optimizavimas, siekiant užtikrinti maksimalų nuvažiuojamą atstumą.

 

Net nuvažiuojant mažiau poveikis – akivaizdus

 

Elektra varomas „Volvo FM“ sunkvežimis viena įkrova gali įveikti iki 300 km atstumą. To visiškai užtenka važiuojant vietiniais maršrutais ir įkraunant baterijas logistikos centruose. Sparčiojo įkrovimo stotelėje papildžius bateriją iki 80 proc., pavyzdžiui, vairuotojui sustojus papietauti, per dieną gali būti įveikiamas ir ilgesnis atstumas. Remiantis 2018 m. statistika, 45 proc. visų Europos keliais gabentų krovinių buvo vežami mažiau nei 300 km.

 

Pradinė elektrinių sunkvežimių įsigijimo kaina didesnė nei vilkikų su dyzeliniais varikliais, tačiau eksploatacijos išlaidos – mažesnės. Papildoma paskata pereiti prie elektra varomo transporto vežėjams gali tapti ir eismo ribojimai didmiesčiuose bei CO2 emisijai proporcingi taršos mokesčiai.

 

Greta ekonominės naudos itin reikšmingas ir gerokai mažesnis poveikis aplinkai. 40 000 km per metus nuvažiuojantis įprastas dyzelinis sunkvežimis į aplinką išmeta daugiau nei 30 tonų CO2, o eksploatuojant elektrinį sunkvežimį jos bus nulinės. Skaičiuojant visiems 100 sunkiasvorių, tai sudarytų 3 000 tonų CO2 per metus.

 

Nuo 2019-ųjų „Volvo Trucks“ jau pardavė kelis šimtus elektra varomų sunkvežimių, o tai daugiau nei bet kuris kitas gamintojas. Skaičiuojama, kad logistikos bendrovės visoje Europoje iš įvairių gamintojų įsigijo apie 300 elektrinių sunkvežimių, o susidomėjimas ekologišku sunkiuoju transportu vis sparčiau auga. Vienas labiausiai laukiamų vežėjų pokyčių – plėtojama našesnė įkrovimo infrastruktūra.

 

 

Pokyčiai Lenkijos keliuose mažiausiai galvos skausmo suteiks pasirengusiems vežėjams

Pasibaigus sutarčiai su ankstesnės kelių mokesčių rinkliavos paslaugos „viaToll“ rengėjais, Lenkijos institucijos paskelbė naujojo administratoriaus konkursą. Jį laimėjęs įmonių konsorciumas kartu nusprendė pakeisti ankstesnę technologiją ir diegti palydoviniu ryšiu paremtą sistemą „eToll“, kuria naudotis reikės ir Lietuvos vežėjams, dirbantiems šioje šalyje ir kertantiems ją tranzitu.

 

Kaip ir anksčiau, lenkai matuos vilkikų nuvažiuojamus kilometrus, tačiau nuo šiol apskaita bus vedama remiantis globalaus palydovinio pozicionavimo GNSS (angl. Global Navigation Satellite System) duomenimis, o vežėjams kiekviename sunkvežimyje reikės įdiegti šią sistemą palaikančius borto įrenginius arba specialią programėlę „eToll PL“.

 

Specialistų teigimu, mažiausiai rūpesčių kils vežėjams, naudojantiems bendrus EETS (angl. European Electronic Toll Service) borto įrenginius, viename aparate palaikančius skirtingų šalių rinkliavų sistemas ir leidžiančius supaprastinti administracinę naštą bei apskaitą. Juose naujosios sistemos palaikymas bus įdiegtas automatiškai.

 

Svarbu Baltijos šalių vežėjams

 

Naujoji Lenkijos kelių mokesčių rinkliavos sistema diegiama nuo vasaros pradžios ir galutinai pakeisti pirmtakę turėtų iki rugsėjo 30 dienos. Iki to laiko nespėję registruotis naujojoje sistemoje ir pasikeisti Lenkijoje naudojamų borto įrenginių vežėjai gali susidurti su problemomis identifikuojant savo vilkikus rinkliavai arba būti priversti rinktis vienkartinius brangesnius sprendimus.

 

Vienos pirmaujančių mobilumo paslaugų teikėjų logistikos ir krovinių gabenimo sektoriuje įmonės „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko sako, kad kiekvienas pereinamasis laikotarpis būtų paprastas, jeigu visi rinkos dalyviai sugebėtų jam gerai pasiruošti. Tačiau per jo 19 metų darbo patirtį nė viena sistema nebuvo įvesta be trikdžių.

 

„Bet kokios kelių mokesčių sistemos pasikeitimas vežėjams yra papildoma administracinė našta ir galvos skausmas, nes ne vien nuo jų priklauso, ar vilkikas pirminiu laikotarpiu keliais važiuos sklandžiai. Baltijos šalių vežėjams šis klausimas ypač aktualus, nes pagrindinis jų kelias į kitas Europos šalis driekiasi per Lenkiją“, – pažymi A. Michejenko.

 

Krovinių gabenimo ir logistikos įmonės „Ramrenta“ vykdomasis direktorius Martynas Bukauskis sako, kad viena iš geresnių išeičių – pasitelkti skaitmeninius sprendimus. Bendrovės darbuotojai seka rinkos skaitmenizavimo naujienas, tad ir kelių mokesčių rinkliavos klausimams spręsti pritaikė vieną iš jų.

 

„Vykdant tarptautinius pervežimus nėra patogu prisitaikyti prie kiekvienos šalies taisyklių tiek mokant kelių mokesčius, tiek valdant darbo apskaitą. Geru sprendimo pavyzdžiu tapo kelių rinkliavos EETS įtaisas, kuris sujungė skirtingų šalių sistemas viename aparate“, – pastebi M. Bukauskis.

 

Michejenko teigimu, iš anksto pasirūpinę bendrais EETS įrenginiais, vežėjai prie naujosios sistemos Lenkijoje turėtų pereiti be nesklandumų ir neužlaikydami savo transporto. Pavyzdžiui, EETS įrenginys „DKV Box Europe“ jau dabar sertifikuotas priimti „eToll“ sistemos rinkliavas, todėl jį naudojantys vilkikai pasibaigus ankstesnės sistemos galiojimui ir toliau važiuos per kaimyninę šalį, kaip tai darė ik tol.

 

„Turintiems „viaToll“ rinkliavos dėžutes bei norintiems ir toliau naudoti tik Lenkijai skirtus įrenginius reikės ieškotis naujųjų „eToll“ telematikos aparatų – juos teiks apie dešimt kaimyninėje šalyje sertifikuotų tiekėjų. O naudojantiems bendrus EETS įrenginius nieko papildomai daryti nereikia – jiems naujoji paslauga bus pridėta automatiškai“, – paaiškina A. Michejenko.

 

Mažėja administracinė našta

 

Bendras EETS įrenginys sunkvežimiuose leidžia judėti po visą Europą be nereikalingų sustojimų, automatiškai sumokant visus krovininiams automobiliams skirtus kelių mokesčius. Įrenginys per mobilųjį ryšį fiksuoja transporto priemonės įveiktą atstumą ir pasirinktus kelius.

 

„Mes visuomet esame už procesų skaitmenizavimą. Sugebėjimas greitai prisitaikyti prie pažangesnių sprendimų supaprastina administracinę naštą, todėl įmonei nesukelia sunkumų“, – argumentus rinktis EETS įrenginius paaiškina M. Bukauskis.

 

Michejenko teigimu, bendro EETS borto įrenginio paskirtis ir yra smarkiai palengvinti kelių rinkliavų administravimą ir su tuo susijusius kitus procesus. Konkrečiai transporto priemonei galima užsakyti jai aktualios šalies kelių mokesčio surinkimo paslaugą, taip pat pritaikyti sunkvežimyje montuojamą įrenginį prie asmeninių poreikių.

 

Transporto parko savininkai už visas operacijas gauna vieną detalią sąskaitą, o savitarnos svetainėje gali matyti visas sąskaitas, atsiskaitymus ir detalius jų sąrašus.

 

„Turintiems bendrą aparatą nebereikia užsakinėti keliose skirtingose šalyse atskirų įrenginių ir laužyti galvos, kur ir kada dėl jų vairuotojams reikės sustoti, kur juos sutalpinti ir kaip kiekvieną atskirai prižiūrėti. Žinodamas, kad netrukus į parką atkeliaus dešimt naujų vilkikų, vežėjas paprasčiausiai užsako dešimt EETS įrenginių iš anksto ir juos turi biure būtent tada, kai jam patogu“, – pažymi specialistas.

 

Perėjimą prie elektroninių paslaugų numato ir EK

 

Vežėjams svarbu ir tai, kad, užsakius nesusietą bendrą įrenginį, jį „surišti“ su konkrečiu automobiliu ir įsikrauti konkrečios šalies kelių rinkliavos sistemas galima tada, kai turimi vilkikų registracijų duomenys. Minėtą „DKV Box Europe“ įrenginį specialiame interneto portale galima naudoti bet kuriuo metu – net ir po tradicinių darbo valandų – atsieti nuo vieno automobilio ir susieti su kitu bei savarankiškai rinktis palaikomų šalių kelių rinkliavų įdiegimą, taip sutaupant brangaus laiko.

 

Kaip pavyzdys, „DKV Box Europe“ paslauga šiuo metu jau apima 10 šalių – Vokietiją, Austriją, Belgiją, Ispaniją, Prancūziją, Bulgariją, Vengriją, Italiją, Šveicariją, Portugaliją – ir tris svarbius vežėjams Varnovo (Warnow), Hereno (Herren) bei Lifkenshuko (Liefkenshoek) tunelius, o artimiausiais metais toliau plėsis ir į kitas Europos valstybes. Nuo spalio 1 d. paslauga bus teikiama ir Lenkijoje.

 

Michejenko pastebi, kad tai lems tiek ir vežėjų poreikis, susijęs su prie bendros sistemos dar neprijungtomis Vidurio Europos šalimis, tiek ir vinjetes arba laiko apskaitą iki šiol naudojusių valstybių perėjimas prie nuvažiuotais kilometrais vertinamų rinkliavų sistemų – būtent tokį principą palaiko bendri EETS įrenginiai. Perėjimą prie vadinamojo „kilometer based fee“ principo numato ir Europos Komisijos direktyvos.

 

„Bet kuris vežėjas norėtų kuo daugiau paslaugų valdyti vienu įrenginiu, todėl tokia perspektyva yra visapusiška“, – akcentuoja A. Michejenko.

 

Vokietijoje įkurta „DKV Mobility“ bendrovė logistikos ir pervežimų rinkoje paslaugas teikia jau 85 metus. 2020-aisiais įmonės sandorių apimtis siekė 9,3 mlrd. eurų, jos paslaugomis naudojosi daugiau nei 230 tūkst. aktyvių klientų, o visas tiekimo grandis į vieną sistemą sujungiančiam „DKV Live“ sprendimui skirtas „Telematic award 2020“ apdovanojimas.

2021-ieji – išskirtiniai „Mercedes-Benz“ sunkvežimių istorijos metai

2021-ieji yra ypatingi metai „Mercedes-Benz“ sunkvežimius gaminančiai kompanijai „Daimler Trucks“, nes minimi net trys svarbūs jubiliejai. Šiemet sukanka 125 metai nuo pirmojo sunkvežimio pristatymo – Gottliebas Daimleris tai padarė 1986 m. Pirmasis bandomasis specialios paskirties modelis „Unimog“ pasirodė prieš 75 metus – 1946-aisiais, o pirmasis modernių sunkvežimių pirmtaku laikomas „Actros“ – prieš 25 metus, 1996-aisiais.

 

1896 metai: pirmasis sunkvežimis

1896 metais Gottliebas Daimleris pristatė transporto priemonę, kokios niekas pasaulyje  nesitikėjo ir nelaukė, – pirmąjį sunkvežimį geležimi kaustytais mediniais ratais. Vokietijoje jo niekas nepanoro įsigyti, galiausiai pirkėjas rastas Anglijoje. Jį vairuoti buvo galima tik kartu su priekyje einančiais padėjėjais, kurie kitus eismo dalyvius įspėdavo mojuodami raudonomis vėliavėlėmis.

 

Nepaisant to, šis „Phoenix“ pavadinimu žinomas motorizuotas vežimas su gale sumontuotu 4 AG pajėgumą išvystančiu 1,06 litro darbinio tūrio dviejų cilindrų varikliu tapo neeilinės sėkmingos transporto pramonės istorijos pradžia.

 

„Phoenix“ nedaug kuo priminė dabartinį sunkvežimį: iš esmės tai buvo perdarytas standartinis vežimas, mažai besiskyręs nuo tų, kuriuos gatvėmis įprastai tempdavo arkliai. Važiuoklės priekyje skersai sumontuotos lingės, o gale – spyruoklės. Tobulesnė pakaba buvo reikalinga ne tik dėl prastų kelių, bet ir dėl vibracijoms labai jautraus variklio.

 

Transmisija buvo sukurta  moderniai: diržas perduodavo sukimo momentą skersai sumontuotam velenui, ant kurio abiejų galų buvo nedideli krumpliaračiai. Jie sukibdavo vidiniais žiedinės pavaros, tvirtai sujungtos su varomaisiais ratais, dantimis. Gerokai vėliau tokia konstrukcija tapo „Mercedes-Benz“ sunkvežimių skiriamuoju ženklu: ašys su planetiniais reduktoriais ilgą laiką naudotos sunkiausius krovinius vežantiems sunkvežimiams ir iki šiol montuojamos į statybinę techniką.

 

1946 metai: pirmasis „Unimog“ prototipas

1946 metais pirmuosius kilometrus įveikė „Prototype 1“ pavadintas bandomasis „Unimog“. Vyriausiasis inžinierius Heinrichas Roessleris pats vairavo prototipą, kuris neturėjo kabinos ir buvo pakrautas mediena. Bandomasis važiavimas vyko sunkiai pravažiuojamais miško keliais.

 

„Unimog“ atsiradimas glaudžiai susijęs su sudėtinga pokario situacija, kai Vokietijoje trūko įvairių žaliavų. 1945–1946 metais daugiausia problemų kilo dėl medienos. Būtent tuomet ilgamečiam „Daimler-Benz AG“ lėktuvų variklių kūrėjui Albertui Friedrichui kilo idėja sukurti žemės ūkio ir kitiems darbams skirtą transporto priemonę, kuri didintų produktyvumą.

 

Karui pasibaigus A. Friedrichas atnaujino ryšius su metalo konstrukcijų gamintojais ir viena iš „Daimler-Benz“ tiekėjų kompanija „Erhard & Söhne“. 1945 metų gruodį už žemės ūkio technikos kūrimą atsakingas padalinys pradėjo dirbti, o 1946 metų sausio 2 dieną A. Friedrichas perleido projektą vienam buvusiam darbuotojui, inžinieriui H. Roessleriui.

 

Per kelias savaites parengta nauja konstrukcija su dešinėje nuo transporto priemonės centro sumontuotu varikliu. Tai leido varančiuosius velenus apsaugantiems vamzdžiams parinkti tinkamus kampus ir sujungti su ašimis. Buvo vos keturios šarnyrinės velenų jungtys.

 

Šis genialus sprendimas „Unimog“ konstrukcijai naudojamas ir praėjus 75 metams. Ypač tai pasitvirtina išskirtinio pravažumo U 4023 ir U 5023 serijos modeliams. Pavadinimą „Unimog“ (vok. „Universal-Motor-Gerät“ – universali motorizuota transporto priemonė) 1946 metų kovą sugalvojo Hansas Zabelis, šiame projekte dirbęs nuo pat pradžių.

 

1996 metai: „Mercedes-Benz Actros“

1996 metų rugsėjį vykusioje IAA komercinio transporto parodoje „Mercedes-Benz“ pristatė naują vilkiką, kuris sukėlė tikrą transporto industrijos revoliuciją. „Actros“ buvo pirmasis sunkvežimis diskiniais stabdžiais ir elektronine stabdžių valdymo sistema (EBS). Dėl šių novatoriškų sprendimų „Actros“ tapo saugiausiu savo klasės sunkvežimiu, o kitos technologijos pastebimai sumažino eksploatacijos išlaidas.

 

Techniniai aptarnavimai tapo daugiau nei dvigubai ilgesni, degalų sąnaudos sumažėjo 3–7 proc. priklausomai nuo darbo pobūdžio, o krovumas padidėjo iki 400 kg. Saugumas ir komfortas pastebimai pagerėjo – dėl modernios diskinės stabdžių sistemos tapo įmanoma 85 km/val. greičiu važiuojantį „Actros“ sustabdyti per atstumą, neviršijantį bendro vilkiko ir puspriekabės ilgio. Inžinieriai atkreipė dėmesį ir į smulkias detales: nauja sparnų apdaila gerokai sumažino vandens taškymą važiuojant per lietų.

 

Orientuojantis į naujus aplinkosaugos reikalavimus sukurti efektyvesni V formos varikliai. Poveikis aplinkai buvo mažinamas ir surinkimo linijoje, kurioje energijos sąnaudos krito beveik 50 proc. Naujos kabinos tapo iki 47 proc. erdvesnės, o ergonomika patobulinta pagal specifinius vairuotojų poreikius.

 

Kabinos taip pat tapo saugesnės, buvo atlikti pačių įvairiausių smūgių testai tiek pasitelkiant kompiuterines simuliacijas, tiek atkartojant realias vairavimo sąlygas. Svarbiomis naujienomis tapo saugos oro pagalvės ir diržų įtempimo mechanizmai. Nauji „Actros“ modeliai kiekvieną kartą laimėdavo „Metų sunkvežimio“ apdovanojimus ir iki šiol laikomi saugumo įrangos diegimo etalonais.

Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link

 

Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius vilkikus, kuriems ilgą laiką, be dyzelino, nebuvo matomos jokios kitos efektyvios išeitys.

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais daugiausia – 41,1 proc. – energijos sunaudojo transporto sektorius, o didžiausią jos dalį sukūrė kelių transporto dyzelinas (1,67 mln. tonų), kuris sudarė 82,9 proc. visų važiuojant panaudotų degalų.

 

Vis dėlto nepaisydama tokių skaičių, Europa neišvengiamai juda alternatyvia energija varomų automobilių (net ir sunkiojo transporto) link. „Iveco“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis sako, kad perversmas ne tik neįvyks per kelerius metus, bet net ir šio dešimtmečio tikslai bus nelengvas iššūkis.

 

„Norėdami iš taško A (dabarties) patekti į tašką C (nulinių emisijų transportą), pakeliui neišvengiamai turime pereiti tarpinį tašką B, kol atsiras tikrai efektyvių, įperkamų ir veikiančių taško C sprendimų. Net ir sukūrus gerą technologiją dar būtini pajėgumai gaminti tiek, kiek reikia elektra varomų sunkvežimių, kad pasiektume iki 2030-ųjų Europos Sąjungos užsibrėžtus rodiklius beveik trečdaliu mažinti transporto CO2 išmetimą“, – pažymi E. Jakubonis.

 

Jau dabar veikianti išeitis

 

Europos Komisijos strategijoje užsibrėžta iki 2025 m. sunkiojo ir lengvojo komercinio transporto CO2 išmetimą mažinti 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc. Nuo 2025 m. CO2 tikslo nesilaikymas bus apmokestinamas papildomais mokesčiais.

 

Skaičiuojama, kad šį dešimtmetį toks tikslas Europai leistų išvengti 54 milijonų tonų CO2 emisijos, tai reikštų apie 25 tūkst. degalams sutaupytų eurų per pirmuosius penkerius metus, nusipirkus naują sunkvežimį 2025 metais, ir apie 55 tūkst. – įsigijus 2030-aisiais.

 

Politikos gairių pristatyme EK pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo siekianti dar ambicingesnių tikslų – iki 2030 metų mažinti CO2 emisijas bent perpus.

 

Anot E. Jakubonio, dėl šių priežasčių rinkos dalyvių žvilgsniai vis dažniau krypsta į suslėgtomis (SGD) arba suskystintomis (SkGD) gamtinėmis bei biodujomis varomą transportą, kuris yra jau dabar prieinama ekologiškesnė alternatyva.

 

„SkGD varomų vilkikų, palyginti su dyzeliniais analogais, tarša kietosiomis dalelėmis mažėja iki 95 proc., o naudojant biometaną lygiai tiek pat sumažinama ir CO2 emisija. Palyginti abu, dujinis vilkikas neturi techniškai silpnesnių vietų ir gali nuvažiuoti panašius atstumus“, – teigia specialistas.

 

Dujinių vilkikų parką didins trigubai

 

Dujinius vilkikus naudojančių bendrovių jau yra ir mūsų šalyje. Viena didžiausių Lietuvoje logistikos kompanijų „Vlantana“ šiuo metu savo parke turi 15 SkGD varomų vilkikų „Iveco S-Way NP“ ir vien šiemet planuoja šį skaičių didinti daugiau nei tris kartus. Be to, įmonė numatė savo teritorijoje greta Klaipėdos, ties pagrindine šalies automagistrale A1, įrengti SkGD ir SKD pildymo stotį.

 

Anot bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Stonio, pirmasis ekologiškais degalais varomas nuosavas įmonės vilkikas į suplanuotą maršrutą išvyko 2020 m. rudenį, o šiuo metu visi 15 SkGD varomų vilkikų darbuojasi Centrinėje Europoje, kurioje plačiai išvystytas reikalingų degalinių tinklas.

 

„Vystydami logistikos verslą itin daug dėmesio skiriame tvariems bei aplinką tausojantiems sprendimams. Šiais degalais varomų vilkikų varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai, todėl tiek mes patys, vykdydami veiklą, tiek ir mūsų klientai prisidės prie taršos aplinkai mažinimo, juk jų prekės bus gabenamos ekologiškiau ir mažiau teršiant aplinką“, – sako T. Stonys.

 

Jis pažymi, kad SkGD varomų vilkikų vaidmuo itin svarbus, nes klimatui neutralios ekonomikos kūrimo kontekste plėsdama savo parką tokiu transportu įmonė siekia prisidėti prie ilgalaikių ES tikslų įgyvendinimo.

 

  1. Jakubonio teigimu, į SkGD varomus vilkikus bendrovės investuoja ir dėl klientų prašymų. „Tai ypač pasakytina apie Vakarų Europos bendroves, kurios prašo jų prekes vežti netaršiu transportu. Dažniausiai tokios įmonės į savo veiklos strategiją įtraukia aiškiai apibrėžtus tvarumo tikslus, todėl gan preciziškai žiūri ir į pasirenkamų partnerių veiklą, formuluoja jiems atitinkamus reikalavimus“, – pastebi „Iveco“ atstovas.

 

Tiesa, kol kas Lietuvos įmonės SkGD varomus vilkikus įdarbina ne namuose, o ten, kur geriau išvystyta infrastruktūra. Tačiau situacija gerėja ir Baltijos šalyse, kuriose vien per artimiausius kelerius metus numatyta atidaryti iki 10 naujų SkGD ir SGD stotelių.

 

Pokyčius skatins reguliacinė aplinka

 

Svarbus skatinantis faktorius netrukus taps ir reguliacinė aplinka bei jos poveikis vienam svarbiausių sunkiojo transporto kriterijų – eksploatavimo kaštams. Krovinių vežėjus pereiti prie biodujomis varomo transporto skatinančio startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad jau dabar svariausias finansinis gamtinių dujų naudojimo privalumas yra šiek tiek mažesnės sąnaudos ir apie penktadaliu mažesnė jų kaina, palyginti su dyzelinu.

 

Ateityje degalų kainų skirtumas gali dar labiau išaugti dujų naudai dėl Lietuvos įsipareigojimų mažinti taršą įvairiapusiškai, transporto – taip pat, skatinant rinktis alternatyvius degalus.  Skatinamosios politikos vaisius ne vienas logistikos rinkos dalyvis jau intensyviai raško Vokietijoje, kuri atleido SkGD varomus vilkikus nuo kelių mokesčio.

 

Pagal tokio vilkiko ridą vien tik per metus ši lengvata leidžia sutaupyti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, beveik išlygindama įsigijimo kainos skirtumus, palyginti su dyzelinu varomu transportu. Be to, Vokietijoje geriau išvystyta gamtinių dujų degalinių sistema, todėl ir Lietuvos įmonės renkasi savo parko SkGD vilkikus naudoti ten.

 

Dar vienas svarbus aspektas numatomas Lietuvos alternatyvių degalų įstatymo projekte. Jame siūloma nuo kitų metų nustatyti ne mažesnę nei 6,8 proc. į mūsų rinką tiekiamų degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimtį ir ši vertė kasmet augtų, kol 2030 metais pasiektų 16,8 proc. Anot M. Čižo, tai reiškia, kad į rinką tiekiami tradiciniai degalai keisis ir turės vis daugiau ekologinių priedų, kurie didins jų įsigijimo kainą.

 

„Įvertinus žaliąjį kursą ir įstatymo nuostatą, kad teršėjas moka, tikėtina, jog jau po kelerių metų kelių rinkliavoje atsiras lengvatų netaršiam transportui. Kaip žinia, Alternatyvių degalų įstatymo projekte suskystintomis ir suspaustomis dujomis varomi sunkvežimiai prilyginami netaršioms transporto priemonėms, todėl jie įgytų svarų ekonominį privalumą“, – pastebi M. Čižas.

 

Specialisto skaičiavimais, jau dabar rinkoje galima rasti sąlygų paketą, užtikrinantį, kad gamtinėmis dujomis varomo vilkiko eksploatavimo kaštai prilygtų ar net pranoktų dyzelines alternatyvas. Tačiau atsižvelgus į EK strategijos įgyvendinimą, netrukus svarstyklės gali gerokai nusvirti į ekologiškesnių degalų pusę.

 

„Ateityje šis santykis ir toliau nuosekliai keisis alternatyvių degalų naudai, kai visa apimtimi ims veikti ES žaliojo kuro politika, leisianti nuo dabartinių sprendimų pereiti prie dar ekologiškesnių ir plačiau naudoti biodujas“, – akcentuoja M. Čižas.

Kokie kroviniai dažniausiai gabenami keliais?

kroviniai

Transportuoti krovinius sausumos keliais siuntėjai renkasi dėl įvairių priežasčių. Į vilkikus galima prikrauti net 33 padėklus supakuotos produkcijos, o jei padėklai komplektuojami mažesnio aukščio galima krauti ir dviem aukštais. Kaip bebūtų vilkiko tentinė priekaba gali sutalpinti beveik 90 kubinių metrų krovinio ir tai yra išties įspūdingas kiekis. Tai yra atsakymas kodėl šis pervežimo būdas yra pats populiariausias. Pristatymo greitį riboja tik eismo įvykiai, greičio apribojimai ir blogos oro sąlygos. Kokie kroviniai dažniausiai gabenami vilkikais?

Maisto produktai

Šviežia mėsa, žuvis, vaisiai ir daržovės. Viskas ką matote savo šaldytuve ir ant stalo tikėtina kažkuriame transportavimo proceso etape buvo gabenamas vilkiku. Šiai kategorijai taip pat priskiriami ir gėrimai. Net 38 procentai visų krovinių sudaro su maistu susiję kroviniai. Visi lėčiau ar greičiau gendantys maisto produktai dar prieš keletą dienų buvę pas ūkininką sandėlyje kur nors Ispanijoje jau šiandien puikuojasi ant jūsų stalo dėka krovinių judėjimo laisvės Europos Sąjungos valstybėse. Šaldytiems maisto produktams gabenti naudojami izoliuotos puspriekabės kuriose nuolat palaikoma iki -20 šalčio temperatūra.

Degalai

Be degalų neišsiverstų žmonės ir įmonės negalėtų vykdyti veiklos. Vienintelis būdas mažais kiekiais pristatyti ir platinti nesvarbu kokios rūšies kurą didelėje ar mažoje valstybėje neturinčioje prieigos prie jūros yra specialų vilkikai cisternos. Degalai taip gabenami dar ir todėl kad tai yra saugus ir patogus būdas tiekti skystus naftos produktus mažmeninei rinkai. Dideliems naftos kiekiams gabenti alternatyvų nėra tik tanklaiviais arba vamzdynais.

Elektronikos prekės

Elektronikos ir buitinės technikos prekių paklausa auga pasauliniu mastu. Didžioji dauguma šių prekių atkeliauja iš Kinijos, Indijos ir JAV tačiau stebina ir Europoje atsiradusios tendencijos pvz. iš Švedijos į Lietuvą vis dažniau gabenama elektronikos produkcija kai pagrindinės importo iš šios šalies prekės yra medikamentai, automobilių dalys, žemės ūkio technika. Šios prekės iš kitų kontinentų valstybes pasiekia jūriniuose konteineriuose o paskirstymas po žemyna vykdomas sausumos keliais. Išaugę krovinių gabenimo srautai dar labiau apkrauna uostų darbą ir generuoja naujus užsakymus Lietuvos vežėjams.