Lietuvai septintus metus iš eilės pavyko išlaikyti Baltąją vėliavą – tai reiškia, kad laivai su Lietuvos vėliava atitinka aukštus tarptautinius saugios laivybos standartus. Baltosios vėliavos valstybių sąrašas sudarytas šių metų liepos 1 d. įsigaliojus atnaujintam Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumui (Paryžiaus memorandumas).

Kaip ir ankstesniais metais Lietuva Baltosios vėliavos valstybių sąraše išsaugojo 34 vietą. Tarp Baltijos šalių poziciją prarado Estiją – ji šiais metais iš 28 pozicijos nukrito į 33. Latvija, praėjusiais metais netekusi Baltosios vėliavos titulo, šiemet liko 44 vietoje Pilkajame sąraše. Baltajame vėliavų sąraše iš viso yra 40 valstybių.

„Buvimas Baltosios vėliavos sąraše yra Lietuvos laivybos bendrovių, jūrininkų, jūrų laivų inspektorių atsakingo darbo įvertinimas, parodantis, kad mūsų laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitinka aukščiausius saugumo – žmonių, aplinkos, turto – standartus. Tai reikšmingas įvertinimas visai laivybai, nes taip rūpinamės ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio vandenų sauga“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. 

Saugią laivybą ir ją reglamentuojančių reikalavimų laikymąsi užtikrina ir patys laivų savininkai. Suprasdami nustatytų saugios laivybos reikalavimų svarbą jie kasdien prižiūri, kad šalyje ir už jos ribų plaukiojantys jūrų laivai būtų techniškai tvarkingi ir saugūs.

Valstybių laivynai pagal nustatytus rodiklius gali patekti į vieną iš trijų sąrašų: baltosios vėliavos, pilkosios ir juodosios. Šiemet Baltajame sąraše yra 40 šalių, Pilkajame – 17, Juodajame – 12.  Baltajame sąraše pozicija apskaičiuojama pagal tam tikrą formulę, kurioje svarbiausi keli rodikliai – laivų patikrų skaičius ir sulaikytų laivų skaičius užsienio uostuose per paskutinius trejus metus.

„Išlaikyti aukštą poziciją Paryžiaus memorandumo sudarytame sąraše lengviau toms šalims, kurių laivynai yra didesni. Mūsų šalies palyginti nedidelį laivyną patikrina rečiau, todėl įtakos bendrajame reitinge gali turėti net ir vienas sulaikytas laivas, kaip kad nutiko šiais ir praėjusiais metais“, – teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Vandens transporto  departamento vyresnysis patarėjas Linas Kasparavičius.

Kuo šalių laivynai didesni,  tuo dažniau jie gali būti patikrinti. Kuo dažniau šalies laivai yra patikrinami ir tikrinimai baigiasi sėkmingai, tuo kiekvieno sulaikymo poveikis  sąrašo vietai yra mažesnis. Kuo rečiau šalies laivai tikrinami, tuo didesnę įtaką šiuose sąrašuose turi net ir vieno ar kelių laivų sulaikymai. Valstybės į šį sąrašą patenka, jei laivai su jų vėliavomis yra patikrinami ne mažiau nei 30 kartų.

Šiemet vertintas 2022–2024 m. laikotarpis. Per šį laikotarpį  įvairiuose uostuose Lietuvos laivai buvo patikrinti 100 kartų. Lietuvos poziciją Paryžiaus memorandumo sąraše lėmė 2024 m. gruodį Italijoje sulaikytas laivas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava. Jame buvo užfiksuoti 9 trūkumai, kurie vėliau buvo pašalinti, ir, atlikus pakartotinį laivo patikrinimą, jam buvo leista išplaukti. Laivams, kurie plaukioja su šalies, kuri yra Baltajame sąraše, vėliava, draudimai įplaukti į Paryžiaus memorandumo uostus dėl sulaikymų netaikomi.

Šių metų naujasis valstybių sąrašas, palyginus su ankstesniais metais, sutrumpėjo nuo 71 ir iki 69. Pokyčiai stebimi ir tarp Baltojo sąrašo viršuje buvusių šalių lyderių – pirmąją poziciją po kelerių metų Danija užleido Prancūzijai. Toliau, trečioje vietoje rikiuojasi Norvegija, ketvirti – Nyderlandai, penktas – Singapūras. Šeštoje vietoje atsidūrė Kaimanų salos (Jungtinė Karalystė), 7 – Suomija, 8 – Italija, 9 – Liuksemburgas, 10 – Japonija. Juodame sąraše iš Europos šalių išlieka Ukraina (64 vieta) ir Moldova (67 vieta).

Šių metų birželio 26 d. įsigaliojo Honkongo konvencija, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti saugų ir aplinkai kuo mažiau kenksmingą laivų perdirbimą ir utilizavimą. Liepos 1 d. ši konvencija, kaip tikrinimo instrumentas, tapo Paryžiaus memorandumo dalimi. Lietuva šiai dienai konvencijos nėra ratifikavusi.

Paryžiaus memorandumas buvo pasirašytas 1982 m.  Visateisės Paryžiaus MOU šalys yra visos Europos Sąjungos pakrančių šalys, Kanada, Islandija, Norvegija, Didžioji Britanija ir Juodkalnija. Rusijos Federacijos narystė yra suspenduota dėl Ukrainoje sukelto karo. Lietuva visateise Paryžiaus memorandumo nare tapo 2006 m.

Lietuvoje laivų patikrinimus uoste atlieka LTSA. Praėjusiais metais laivų inspektoriai patikrino 277 užsienio laivus, patikrinimų metu nustatyti 583 trūkumai, susiję su tarptautinių saugios laivybos reikalavimų ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų nesilaikymu. 4 laivai (Kipro, Kamerūno, Sent Kitso ir Nevio, Maršalo salų) buvo sulaikyti dėl saugios laivybos reikalavimų nesilaikymo. Tradiciškai daugiausia inspektuota laivų su Kipro, Nyderlandų, Maltos, Norvegijos, Maršalo salų, Liberijos ir Panamos vėliavomis.