Ar kada nors susimąstėte, koks sudėtingas kelias driekiasi nuo mygtuko „pirkti“ paspaudimo internetinėje parduotuvėje iki akimirkos, kai kurjeris pabeldžia į jūsų duris? Šis, iš pažiūros paprastas, procesas slepia milžinišką, pulsuojantį ir nuolat besikeičiantį logistikos pasaulį. Tai pasaulis, kuris šiandien susiduria su didesniais iššūkiais nei bet kada anksčiau – nuo geopolitinės įtampos ir trūkinėjančių tiekimo grandinių iki spaudimo mažinti poveikį aplinkai ir, žinoma, Lietuvoje itin aštraus vairuotojų trūkumo. Atrodo, lyg visas sektorius būtų atsidūręs aklavietėje. Tačiau, kaip ir kiekvienoje krizėje, gimsta ir naujos galimybės. Šviesa tunelio gale – tai technologijos ir dirbtinis intelektas (DI), žadantys ne tik išspręsti esamas problemas, bet ir pakylėti visą logistikos industriją į naują, efektyvesnį ir tvaresnį lygmenį.

Šiandieninės realijos verčia ieškoti sprendimų čia ir dabar. Vartotojai nori savo prekių greičiau, pigiau ir, pageidautina, su kuo mažesniu CO2 pėdsaku. Verslui tai reiškia milžinišką spaudimą optimizuoti kiekvieną žingsnį – nuo sandėlio lentynos iki kliento slenksčio. Kaip suvaldyti šį chaosą? Kaip užtikrinti sklandų prekių judėjimą, kai trūksta darbo rankų, o degalų kainos šokinėja lyg pasiutusios? Atsakymas slypi inovacijose. Kalbame ne apie tolimos ateities fantastiką, o apie jau dabar diegiamus ir išbandomus sprendimus. Šis straipsnis – tai kelionė po moderniosios logistikos pasaulį, kurioje susipažinsime su naujausiomis technologijomis ir dirbtinio intelekto taikymu, analizuosime jų poveikį Lietuvos rinkai ir ieškosime atsakymų, kaip visa tai pakeis ne tik verslą, bet ir kiekvieno iš mūsų kasdienybę.

Dirbtinis intelektas – išsigelbėjimas ar tik madingas šūkis?

Dirbtinis intelektas logistikoje – tai nebe koncepcija iš mokslinės fantastikos filmų, o reali jėga, keičianti žaidimo taisykles. Skeptikai gali sakyti, kad tai tik dar vienas madingas terminas, tačiau faktai kalba patys už save. Įsivaizduokite sistemą, kuri realiu laiku analizuoja tūkstančius kintamųjų – eismo spūstis, oro sąlygas, degalų kainas, vairuotojų darbo ir poilsio režimą, netgi numatomus kelių remonto darbus – ir pasiūlo optimaliausią maršrutą. Tai ne tik sutrumpina pristatymo laiką, bet ir drastiškai sumažina degalų sąnaudas bei taršą. Būtent tai ir daro DI algoritmai. Lietuvoje, kur transporto sektorius sukuria reikšmingą BVP dalį, tokio efektyvumo didinimas yra gyvybiškai svarbus. Be to, DI padeda prognozuoti paklausą. Analizuodamas istorinius pardavimų duomenis, sezoniškumą ir net socialinių tinklų tendencijas, DI gali neįtikėtinai tiksliai numatyti, kokių prekių ir kiek reikės tam tikrame regione. Šiuolaikinė logistika negali sau leisti veikti kaip koks kazino internetu, kur viskas paliekama atsitiktinumui. Tai yra protingas, duomenimis grįstas valdymas, pakeičiantis nuojauta paremtus sprendimus.

Sandėlis: nuo žmogaus valdomo chaoso iki autonominės tvarkos

Tradicinis sandėlis dažnai primena skruzdėlyną – nuolatinis judėjimas, žmonių šurmulys, krautuvų signalai. Tačiau šiame organizuotame chaose slypi didelis neefektyvumo potencialas. Žmogiškosios klaidos, lėtas prekių surinkimas, neteisingas palečių išdėstymas – visa tai kainuoja laiką ir pinigus. Automatizacija ir robotizacija šią problemą sprendžia iš esmės. Moderniuose logistikos centruose vis dažniau galima pamatyti autonominius robotus (AGV – Automated Guided Vehicles), kurie savarankiškai transportuoja prekes po sandėlį, ir prekių surinkimo sistemas, kurios pačios atgabena reikiamą lentyną darbuotojui. Lietuvoje, nors ir lėčiau nei Vakarų Europoje, sandėlių automatizacija įgauna pagreitį. Įmonės supranta, kad investicija į robotizuotas sistemas atsiperka ne tik dėl sumažėjusių darbo sąnaudų, bet ir dėl didesnio tikslumo bei greičio. Pavyzdžiui, „AutoStore“ tipo sistemos, kur robotai juda tankiai sustatytų dėžių viršumi, leidžia maksimaliai išnaudoti sandėlio erdvę ir dešimtis kartų pagreitinti užsakymų surinkimą. Tai ypač aktualu augant e. komercijai, kur užsakymų skaičius ir lūkesčiai dėl greito pristatymo nuolat auga.

Ar blockchain technologija gali užtikrinti absoliutų skaidrumą?

Kai girdime žodį „blockchain“, dažniausiai pagalvojame apie kriptovaliutas. Tačiau šios technologijos potencialas yra kur kas platesnis, ypač logistikoje. Kas yra „blockchain“? Iš esmės, tai decentralizuota, nekintama ir skaidri visų transakcijų (šiuo atveju – visų tiekimo grandinės įvykių) duomenų bazė. Įsivaizduokite, kad kiekvienas krovinio judėjimo etapas – nuo pagaminimo gamykloje, paėmimo iš sandėlio, transportavimo iki pristatymo galutiniam gavėjui – yra užfiksuojamas kaip atskiras blokas grandinėje. Šio įrašo neįmanoma pakeisti ar ištrinti be visų grandinės dalyvių sutikimo. Ką tai duoda? Pirmiausia – neįtikėtiną skaidrumą ir atsekamumą. Bet kuris tiekimo grandinės dalyvis gali matyti, kur yra prekė, kas su ja vyko, ar nebuvo pažeistos laikymo sąlygos (pavyzdžiui, temperatūros režimas gabenant maisto produktus ar vaistus). Tai sumažina sukčiavimo riziką, palengvina muitinės procedūras ir stiprina pasitikėjimą tarp partnerių. Nors Lietuvoje „blockchain“ taikymas logistikoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, pasaulinės tendencijos rodo, kad tai gali tapti naujuoju kokybės ir saugumo standartu.

Daiktų internetas (IoT): kai kiekvienas siuntinys praneša apie save

Daiktų internetas (IoT – Internet of Things) – tai dar viena technologija, tyliai, bet užtikrintai keičianti logistikos veidą. Paprastai tariant, tai tinklas fizinių objektų – nuo transporto priemonių iki pačių siuntinių – kuriuose įdiegti jutikliai, programinė įranga ir kitos technologijos, leidžiančios jiems prisijungti prie interneto ir keistis duomenimis. Logistikoje tai atveria begalines galimybes. Prie konteinerio ar net atskiros dėžės pritvirtintas mažytis sensorius gali realiu laiku teikti informaciją apie savo buvimo vietą, temperatūrą, drėgmę, patirtus smūgius ar bandymus jį atidaryti. Logistikos vadybininkas savo kompiuterio ekrane mato ne tik tai, kur yra sunkvežimis, bet ir kokiomis sąlygomis keliauja jo gabenamas krovinys. Tai leidžia proaktyviai reaguoti į problemas – pavyzdžiui, jei genda šaldymo įranga, sistema gali automatiškai išsiųsti perspėjimą vairuotojui ir vadybininkui. Lietuva turi kuo didžiuotis šioje srityje – tokios įmonės kaip „Teltonika“ yra vienos iš pasaulinių daiktų interneto sprendimų lyderių, kuriančių inovatyvią įrangą transporto ir logistikos sektoriams visame pasaulyje.

Kodėl tvarumas logistikoje yra ne prabanga, o būtinybė?

Europos Žaliasis kursas ir vis didėjantis visuomenės sąmoningumas daro milžinišką spaudimą transporto sektoriui tapti „žalesniam“. Logistika, būdama viena didžiausių teršėjų, atsidūrė pačiame šių pokyčių epicentre. Tačiau tvarumas nebėra tik gražus lozungas ar įvaizdžio dalis – tai tampa esminiu konkurencingumo veiksniu. Įmonės, kurios investuoja į mažiau taršias transporto priemones (elektrinius ar vandeniliu varomus sunkvežimius), optimizuoja maršrutus siekdamos sumažinti nuvažiuojamą atstumą ir naudoja atsinaujinančią energiją savo sandėliuose, ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo. Technologijos čia atlieka pagrindinį vaidmenį. Jau minėtas DI, padedantis optimizuoti maršrutus, tiesiogiai mažina CO2 emisijas. Duomenų analitika leidžia tiksliai apskaičiuoti kiekvienos kelionės anglies pėdsaką ir ieškoti būdų jį sumažinti. Nors perėjimas prie visiškai žaliosios logistikos Lietuvoje, turinčioje didžiulį dyzelinių vilkikų parką, yra didelis iššūkis, tačiau pirmieji žingsniai jau žengiami ir verslas supranta, kad ignoruoti šios tendencijos tiesiog nebegalima.

Duomenų analitika: nematomas gidas kiekviename žingsnyje

Šiuolaikinė logistika generuoja milžiniškus kiekius duomenų. Kiekvienas nuskaitytas brūkšninis kodas, kiekvienas GPS signalas, kiekvienas temperatūros jutiklio rodmuo – tai informacijos lobynas. Tačiau patys savaime šie duomenys yra beverčiai. Tikrasis stebuklas įvyksta tada, kai pasitelkiama duomenų analitika. Specializuotos programos ir algoritmai geba tuose duomenų masyvuose įžvelgti dėsningumus, tendencijas ir anomalijas, kurios plika akimi nematomos. Pavyzdžiui, analizuojant duomenis galima nustatyti, kuriuose maršruto etapuose vilkikai praleidžia daugiausiai laiko tuščiai laukdami ar kurios prekės dažniausiai grąžinamos. Tokios įžvalgos leidžia priimti ne intuityvius, o faktais pagrįstus sprendimus, kurie nėra grįsti sėkme, kaip kad atliekant statymus lažybos online platformose. Lietuvoje įmonės vis aktyviau investuoja į duomenų analitikos specialistus ir įrankius, suprasdamos, kad tai yra raktas į procesų optimizavimą, kaštų mažinimą ir, galiausiai, didesnį pelningumą.

Ar autonominiai sunkvežimiai ir dronai greitai pakeis vairuotojus?

Vizija apie greitkeliais be vairuotojų riedančias vilkikų kolonas ir miestų dangų raižančius siuntų dronus jaudina vaizduotę. Ir tai nėra tik fantazijos. Autonominių transporto priemonių technologijos vystomos neįtikėtinu greičiu. Jau dabar testuojami sunkvežimių „būriavimosi“ (angl. platooning) sprendimai, kai keli sunkvežimiai važiuoja labai arti vienas kito, sujungti į elektroninę sistemą, o vairuoja iš esmės tik pirmosios transporto priemonės vairuotojas. Tai leidžia sumažinti oro pasipriešinimą ir sutaupyti iki 10-15% degalų. Kalbant apie visiškai autonominius sunkvežimius, ekspertai sutaria, kad juos masinėje rinkoje pamatysime dar negreitai, ypač dėl teisinio reguliavimo ir saugumo klausimų. Tačiau „paskutinės mylios“ pristatymo srityje revoliucija gali įvykti greičiau. Dronai ir maži autonominiai robotai jau dabar išbandomi pristatant siuntas tankiai apgyvendintose vietovėse ar atokiose kaimo vietovėse. Nors Lietuvoje tai dar atrodo kaip ateitis, vairuotojų trūkumo problema gali tapti tuo katalizatoriumi, kuris paspartins šių technologijų diegimą.

Sinergija: kai visos technologijos veikia išvien

Svarbu suprasti, kad nė viena iš šių technologijų nėra panacėja. Tikroji galia slypi jų sinergijoje. Įsivaizduokite ekosistemą: Daiktų interneto jutikliai renka duomenis apie krovinio būklę ir vietą. Šie duomenys per „blockchain“ grandinę saugiai perduodami visiems tiekimo grandinės dalyviams. Dirbtinis intelektas analizuoja visus šiuos duomenis kartu su eismo informacija ir parenka optimalų maršrutą autonominiam sunkvežimiui. Tuo tarpu automatizuotame sandėlyje robotai jau ruošia kitą užsakymą, kurio poreikį numatė DI, išanalizavęs rinkos duomenis. Galiausiai, atvykus į paskirties miestą, „paskutinę mylią“ įveikia pristatymo dronas. Tai skamba sudėtingai, bet būtent link tokios integruotos sistemos juda visa logistikos pramonė. Tai ateitis, kurioje efektyvumas, skaidrumas ir tvarumas nėra tik siekiamybė, o standartas, užtikrinamas darniai veikiančių technologijų pagalba. Būtent gebėjimas integruoti šias naujoves, o ne diegti jas pavieniui, lems Lietuvos logistikos sektoriaus konkurencingumą ateinančiais dešimtmečiais.

Kelias į priekį: iššūkiai ir galimybės

Akivaizdu, kad technologinė transformacija logistikoje yra neišvengiama. Tai ne klausimas „ar“, o „kada ir kaip“. Lietuva, būdama svarbus tranzito taškas Europoje, turi unikalią galimybę pasinaudoti šiomis inovacijomis ir sustiprinti savo, kaip logistikos lyderės, pozicijas. Tačiau kelias nebus rožėmis klotas. Reikalingos didelės pradinės investicijos, trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su naujomis sistemomis, o teisinis reguliavimas dažnai nespėja paskui technologinę pažangą. Nepaisant to, delsti negalima. Įmonės, kurios šiandien dvejos investuoti į automatizaciją, duomenų analitiką ar DI, rytoj gali atsilikti nuo konkurentų negrįžtamai.

Ateities logistika bus protingesnė, greitesnė ir žalesnė. Ji bus paremta ne spėlionėmis, o tiksliais duomenimis, ne rankiniu darbu, o autonominiais sprendimais. Tai bus pasaulis, kuriame kiekvienas siuntinys turės savo skaitmeninį pėdsaką, o tiekimo grandinės veiks skaidriai ir efektyviai. Tai didžiulis pokytis, reikalaujantis naujo mąstymo ir drąsių sprendimų. Bet tai ir yra kelias į priekį – odisėja, kurią Lietuvos logistikos sektorius privalo įveikti, kad išliktų ir klestėtų nuolat kintančiame pasaulyje.

---

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

1. Ar dirbtinis intelektas (DI) atims darbo vietas iš logistikos specialistų?

• DI greičiau pakeis darbo pobūdį, o ne visiškai panaikins darbo vietas. Jis automatizuos pasikartojančias užduotis, tokias kaip maršrutų planavimas ar duomenų analizė, leisdamas specialistams susitelkti į strateginius sprendimus, problemų sprendimą ir santykių su klientais valdymą. Atsiras naujų pareigybių, reikalaujančių gebėjimo valdyti ir prižiūrėti šias išmaniąsias sistemas.

2. Kiek kainuoja diegti automatizavimo sprendimus sandėlyje ir kada jie atsiperka?

• Pradinė investicija į sandėlių automatizavimą gali būti značna, siekti nuo dešimčių tūkstančių iki kelių milijonų eurų, priklausomai nuo sprendimo sudėtingumo. Atsipirkimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip sandėlio dydis, operacijų intensyvumas ir darbo jėgos kaštai, tačiau dažniausiai jis svyruoja nuo 3 iki 7 metų.

3. Ar mano siuntiniai, stebimi per Daiktų internetą (IoT), yra saugūs?

• Duomenų saugumas yra vienas iš pagrindinių prioritetų diegiant IoT sprendimus. Patikimi paslaugų teikėjai naudoja pažangius šifravimo metodus ir saugumo protokolus, kad apsaugotų duomenis tiek perdavimo, tiek saugojimo metu. Be to, „blockchain“ technologija gali suteikti papildomą saugumo ir skaidrumo lygmenį.

4. Kodėl Lietuvoje vis dar lėtai diegiamos logistikos inovacijos?

• Nors poreikis inovacijoms pripažįstamas, diegimą lėtina keli veiksniai – didelės pradinės investicijos, kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su naujomis technologijomis, trūkumas ir kartais nepakankamas verslo lankstumas. Taip pat, daugelis įmonių vis dar koncentruojasi į esamos veiklos palaikymą, o ne į ilgalaikes investicijas į technologinius patobulinimus.

5. Kas yra „žalioji logistika“ ir kodėl ji svarbi?

• Žalioji logistika – tai logistikos procesų ir strategijų visuma, kuria siekiama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Tai apima maršrutų optimizavimą, perėjimą prie ekologiškesnio transporto, energijos taupymą sandėliuose ir atliekų mažinimą. Ji svarbi ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl to, kad didina įmonės konkurencingumą, gerina įvaizdį ir ilgainiui gali sumažinti veiklos kaštus.