Jeigu jau to klausi, sveikinu, tu turbūt ką tik pasidavei žiemai ir nusprendei: gana, noriu normalios šilumos. O gal dar ne šiemet, bet ruošiesi iš anksto. Bet kokiu atveju, nusipirkai kieto kuro katilą. Jis didelis, sunkus ir… dabar stovi kažkur sandėlyje arba prekybos centro aikštelėj, o tavo galvoje sukasi vienas klausimas – kaip, po velnių, jį parsivežti į sodybą?

Ir taip, visi apie tai kalba gana sausai: „reikia tinkamos transportavimo priemonės“, „būkite atsargūs kraudami“, „kreipkitės į specialistus“. Bet ką daryti, jeigu nori viską padaryti pats – savo rankomis, be jokių brangių paslaugų? Galbūt esi iš tų, kurie turi priekabą, tvirtas rankas ir noro. Puiku. Bet yra keli niuansai, kuriuos verta žinoti, kad ne tik parsivežtum katilą, bet ir nesugadintum nei jo, nei savo nugaros.

Kiek sveria kieto kuro katilai?

Pirmas dalykas, kurį verta žinoti – kieto kuro katilai sveria nuo 100 iki net 500 kilogramų. Taip, čia ne šaldytuvas ar skalbimo mašina. Net ir tie mažesni, skirti 100–150 kvadratų namui, dažniausiai sveria apie 200–250 kg. Ir čia dar be papildomų dalių, be vandens. Tai reiškia – paprastai į bagažinę jis netilps. Čia jau reikia rimtesnės logistikos.

Beje, kad būtų aiškiau – kieto kuro katilai skiriasi nuo dujinių katilų, kurie dažnai būna lengvesni, montuojami ant sienos, sveria vos 30–50 kg. Skysto kuro katilai svoriu gali panašėti į kieto kuro, bet dažniausiai turi specifinę formą ir daugiau elektronikos. Na, o granuliniai katilai – čia jau atskira tema. Jie gali būti dar sunkesni, nes turi papildomas talpas granulėms ir automatiką.

Kaip transportuoti be specialios technikos?

Jeigu nenori kviestis krano ar samdyti transportavimo įmonės, geriausia išeitis – naudoti automobilio priekabą su nusileidžiančia platforma. Tokios dažnai naudojamos motociklams ar keturračiams, bet tinka ir katilams. Svarbu, kad priekaba atlaikytų svorį – būtinai pasitikrink, kiek ji „veža“.

Antras dalykas – ratukai arba vežimėlis. Dauguma katilų atkeliauja ant palečių, tad jei turi paletinį vežimėlį – tau pasisekė. Jei ne, galima panaudoti tvirtą vežimėlį su guminiais ratukais. Nepamiršk ir padėjėjų – vienas tikrai nepaneši, kad ir koks stiprus būtum.

Jei katilas suveržtas ant medinės paletės, prieš krovimą ant priekabos ją gerai pritvirtink: suveržk diržais, kad niekas nepajudėtų. Kelyje jis neturi net krustelėt. Jeigu važiuoji per kaimo žvyrkelius – dar svarbiau.

O kaip iškrauti?

Čia dažniausiai viskas baigiasi keiksmais. Ne todėl, kad bloga nuotaika, bet todėl, kad katilas sunkus, o jį iškelti iš priekabos be įrankių – galvos skausmas.

Patarimas: naudok rampą arba paprasčiausiai – dvi tvirtas lentas, ant kurių galima lėtai nuleisti katilą. Ne tiesiai, ne stačiai – lėtai ir su kontrolė. Idealu, jeigu gali naudoti blokelį arba lyną, kad leisdamas kontroliuotum greitį. Prieš leidžiant katilą, iš anksto pasiruošk vietą, kur jis stovės – kad nereiktų jo vėliau dar tempti per visą kiemą.

Nepamiršk – katilas ne tik sunkus, bet ir trapus tam tikrose vietose: durelės, stikliukai, termometrai. Jeigu jį mestelėsi per 5 cm – gali ir prarasti garantiją. O juk nenori to?

Dar keli gyvenimiški pastebėjimai

Jeigu katilą veži į sodybą – dažnai keliai ne patys geriausi. Žvyras, duobės, posūkiai. Įsitikink, kad viskas pritvirtinta iki paskutinio diržo. Tavo kelionės metu net neturėtų būti garso – jokių bildesių, jokių paslaptingų dunksėjimų. Jeigu girdisi – stoji, tikrini, tvarkai.

Ir dar viena smulkmena – kai parsiveši katilą, neskubėk jo jungti. Leisk pastovėti bent kelias valandas, kad atsigautų nuo kratymo ir temperatūrų skirtumo. Ypač jei važiuoji žiemą – nuo šalčio gali būti kondensato.

Šildymas – tai ne tik šiluma. Tai ir žiemos ramybė, kai žinai, kad niekas neužšals, ir nebereikia rūpintis kiekvienu laipsniu. Tinkamai parvežtas katilas – pirmas žingsnis į šiltesnį gyvenimą. Taip, jis sunkus. Taip, gali pavargti. Bet kai sėdėsi prie lango su puodeliu arbatos ir klausysi, kaip urzgia tavo naujas kieto kuro katilas… patikėk, vertės.